Ketino kalbėti iš Jaltos
Rudens pabaigoje vienos televizijos eteryje iš M.Podoliako lūpų nuskambėjęs ketinimas po 6 mėnesių su žurnalistais bendrauti iš Krymo buvo prisimintas tiksliai tą dieną, kai suėjo šis terminas.
„Tai kieno Krymas? Kodėl netransliuoja net prieš pusę metų išreklamuoto M.Podoliako interviu iš Krymo? – retoriškai klausė viena „Facebook“ vartotoja, nuolat besidalijanti įvairiais Ukrainą pašiepiančiais ar kritikuojančiais ir Rusiją palaikančiais įrašais. – Negi Ukrainos žvalgyba vėl mums primelavo?
Šiandien (gegužės 27-oji – red. past.) yra ta diena, kai Jaltos krantinėje turi duoti savo didįjį interviu Lietuvos žiniasklaidos dažnai cituojamas, Delfi, LRT, 15min ir kt. straipsnių apie Ukrainą pagrindas bei labai patikimas ir niekada ne „atsakantis“ už savo žodžius Ukrainos žvalgybos viršininkas ir pgl suderinamumą pagrindinis š malimo oficialiuose sluoksniuose profesionalas M.Podoliakas (kalba netaisyta – red. past.)“.
Beveik pusės minutės trukmės įrašu su pašaipiais komentarais apie tariamai tuščius pažadus dalijamasi ir kitose šalyse bei kitur internete, pavyzdžiui, šiose (čia, čia) prorusiškų įrašų pilnose „TikTok“ paskyrose.
Įraše užfiksuota, kaip televizijos laidos metu M.Podoliakas sako: „Žinote, norėčiau, kad mes su jumis po 6 mėn…
Va specialiai nuvažiuosiu į Jaltos krantinę, ten yra mano mėgstama vieta. Noriu su jumis… Iš ten prisijungsiu, garantuoju jums, būtinai ten įjungsiu telefoną ir su jumis pakalbėsime apie tai, koks Krymas bus laisvas. Tuo metu jau išvažiuos visi rusai.“
Iš ten prisijungsiu, garantuoju jums, būtinai ten įjungsiu telefoną ir su jumis pakalbėsime apie tai, koks Krymas bus laisvas.
Sprendžiant iš ekrane nurodytos datos, laida vyko pernai lapkričio 27-osios vakarą, tad 6 mėnesiai nuo šios dienos suėjo kaip tik gegužės 27-ąją.
Kaip žinoma, Krymas nuo 2014 m. yra ir išlieka okupuotas Rusijos, tačiau teigti, esą M.Podoliakas tuščiai pažadėjo per pusmetį sugrąžinti pusiasalį ir šio pažado neįgyvendino, negalima.
Krymo sugrąžinti nežadėjo
Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas išties išreiškė norą po pusmečio vaikščioti Kryme ir iš ten kalbėti eteryje pernai vykusiame telemaratone. Jį transliavo televizija „Freedom“ (anksčiau – UATV).
Čia skelbiamas visas pokalbis. Vienas iš telemaratono vedėjų pirmiausia pasiteiravo, kokią pašnekovas mato Krymo ateitį ir kokių žingsnių pusiasaliui išlaisvinti Kyjivas ketina imtis.
M.Podoliakas nuo atsakymo į pastarąjį klausimą išsisuko. Tokią informaciją turintis teikti Generalinis štabas, o ekspertams, esantiems už tūkstančio kilometrų, esą reikėtų mažiau prognozuoti.
Tiesioginiame eteryje dar nuskambėjo M.Podoliako žodžiai, kad karas turi atnešti rusiškojo pasaulio pabaigą. Tam esą reikalingas Krymo susigrąžinimas, o dabartinėmis sąlygomis įmanomas tik okupuotų teritorijų karinis išlaisvinimas.
Per 25 sek. – tokios trukmės atsakymas platinamas socialiniuose tinkluose – patarėjas nepasako, kad po 6 mėn. nuo tos dienos Krymas vėl ir formaliai, ir faktiškai priklausys Ukrainai. Jis tik pabaigoje ištaria, kad per šį pusmetį iš pusiasalio turėtų būti išvažiavę rusai.
Nei viena, nei kita iki šiol nėra įvykę, tačiau M.Podoliako kaltinti tuščiais pažadais šiuo atveju negalima. 6 mėn. laikotarpį jis paminėjo reikšdamas norą, ne pažadą ar įsipareigojimą, to sakinio net neužbaigė.
Po to patarėjas žadėjo nuvažiuoti į Krymą ir iš Jaltos krantinės, naudodamas mobilųjį telefoną, vaizdo ryšiu pabendrauti su telemaratono vedėjais. Nors tai jis pasakė po žodžių apie 6 mėn., negalima teigti, kad būtent po tiek laiko rengėsi apsilankyti pusiasalyje.
M.Podoliakas nekalbėjo apie jokius konkrečius planus, kaip ir kada susigrąžinti Krymą, neminėjo tikslių priemonių, kaip to ketinama siekti, tik užsiminė, kad tai įmanoma tik ginklo keliu. Juoba kad pats atsakymo pradžioje pabrėžė, jog apie tai turėtų kalbėti kariškiai.
Taip pat skaitykite: Mychailo Podoliako žodžius iškraipė: kalbėjo apie Bažnyčią, išvertė į „žudynes“.
Sprendžiant iš viso pokalbio ir konteksto, patarėjo ketinimas kalbėti iš Jaltos buvo garsiai išsakytas noras, kad Krymas sugrįžtų Ukrainai, galbūt padiktuotas įsitikinimo, kad po pusmečio tikrai taip bus, galbūt – to meto situacijos fronte, galbūt – kaip tiesiog propagandos elementas, kurių nuo pat Rusijos invazijos pradžios ir viena, ir kita pusė panaudojo ne vieną. Jie skirti kovinei dvasiai ir visuomenės vilčiai sustiprinti.
Bene garsiausias, jau seniai virtęs pašaipų objektu, – grasinimas užimti Kyjivą per tris dienas. Kaip žinoma, okupantai sostinės neužėmė ne tik per tokį trumpą laiką, bet ir iki šiol.
Ukrainiečiai panašiai buvo sukūrę legendą apie vadinamąjį „Kyjivo vaiduoklį“). Mitas apie paslaptingą taiklų pilotą buvęs sukurtas kaip sostinės dangų saugančių lakūnų simbolis.
Taip pat skaitykite: „Kyjivo vaiduoklis“: kaip mitinis herojus apgavo visą pasaulį, bet padarė gerą darbą.
Kariškių prognozės – įvairios
Kai vyko šis telemaratonas, būta ir kariškių ir karybos ekspertų pasvarstymų, kada ir kaip Krymas galėtų būti išlaisvintas.
JAV Jungtinio štabo viršininkų vadovas generolas Markas Milley tvirtino, kad okupuoto Krymo išvadavimas karinėmis priemonėmis kaip tik mažai tikėtinas.
Grupės „Informacinis pasipriešinimas“ karybos ir politikos apžvalgininkas Oleksandras Kovalenko prognozavo, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų visapusė operacija Krymui deokupuoti prasidės 2023 m.
Buvęs Ukrainos oro desantininkų vadas Mychailo Zabrodskis „The Economist“ teigė, jog Kyjivas ruošiasi karinei operacijai, kad 2023-aisiais sugrąžintų Krymą. Tiesa, jis pripažino, kad tiksliai nežinoma, kada ši operacija įvyks, nes Ukrainai teks dalyvauti daugybėje mūšių, „kuriuos reikia laimėti“.
Taip pat skaitykite: V.Zelenskio atstovė: kai kurie Vakarų politikai prašo Ukrainos nelaisvinti Krymo.
Buvusio kariškio, po to – ir Aukščiausiosios Rados nario žodžiais, Kyjivas parengė operaciją be puolimo pusiasalyje. Mat esama ir kitų būdų pusiasalio kontrolei perimti, pavyzdžiui, derinti sausumos pajėgų ir jūros desanto puolimą bei atakas iš oro.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra sakęs, kad šalies valdžia siekia sugrąžinti visas teritorijas, įskaitant Krymą. Tiesa, jis pripažino, kad pusiasalis gali grįžti ir diplomatiniu būdu.
Okupavo per kelias dienas
Krymas bent pastaraisiais dešimtmečiais yra vienas iš Ukrainos ir Rusijos nesutarimų objektų.
Iširus SSRS, be kita ko, buvo nesutariama dėl Juodosios jūros laivyno ir jo bazių, labiausiai – Krymo pusiasalyje esančio Sevastopolio. Lyg alyva į ugnį buvo Rusijos politikų teritorinės pretenzijos į kai kurias Krymo dalis ir Valstybės Dūmos pareiškimas, kad 1954 m. pusiasalis Ukrainai buvo padovanotas neteisėtai.
„Pagal imperinius vadovėlius, Kyjivas yra rusų žemės pradžia, o rusų krikšto pradžia yra Kryme, kur apsikrikštijo Vladimiras.
Ir tą istoriją Rusija ima kaip savą, o Ukraina tuose vadovėliuose neranda savo kaip tautos statuso. Va čia ir visa bėda“, – portalui 15min yra sakęs istorikas Alfredas Bumblauskas.
Taip pat skaitykite: Klastotė apie ukrainiečius: tai esą buvo tik teisinis terminas, ne tautos pavadinimas.
Pagal 1997-aisiais pasirašytą vadinamąją Padalijimo sutartį, be kita ko, Ukraina sutiko išnuomoti Kryme esančią laivyno infrastruktūrą Rusijai dviem dešimtmečiams. Pastarajai buvo leista Kryme dislokuoti iki 25 tūkst. karių ir įvairios karinės technikos. Rusija kartu buvo įpareigota „gerbti Ukrainos suverenitetą, jos įstatymus ir nesikišti į Ukrainos vidaus reikalus“.
2014-ųjų vasarį po kelis mėnesius užtrukusių protestų ir vadinamosios Orumo revoliucijos iš posto buvo pašalintas prezidentas Viktoras Janukovyčius. Iškart po to, vasario 23-iosios paryčiais, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas esą davė nurodymą: „Turime pradėti dirbti, kad sugrąžintume Krymą“.
Po kelių valandų Sevastopolyje keli tūkstančiai mitinguotojų paskelbė norį prisijungti prie šios šalies. Vasario 27 d. būrys Rusijos karių be skiriamųjų ženklų užėmė Krymo parlamentą ir strateginius pusiasalio miestus.
Taip pat skaitykite: Rusijos karas prieš Ukrainą prasidėjo ne per naktį: kiek toli siekia nesutarimų šaknys?
Kovo 16-ąją surengtame referendume daugumai jo gyventojų esą pritarus, Krymas tapo Rusijos federaliniais subjektais. Netrukus jį Maskva pripažino suverenia valstybe ir ėmėsi pusiasalio aneksijos.
Taip pat skaitykite: Žaliųjų žmogeliukų istorija: receptų, kaip elgtis su niekieno pajėgomis.
Aukščiausioji Rada netrukus paskelbė, kad Krymas su Sevastopoliu yra laikinai okupuoti Rusijos kariuomenės, bet išlieka neatskiriama Ukrainos dalimi, kurioje galioja šios šalies įstatymai.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
