Serbų Respublikoje, kuri yra viena Bosnijos ir Hercegovinos dalių, veikiantis judėjimas „Rytinė alternatyva“ dabar kreipėsi į Srebrenicos miesto tarybą su prašymu atidengti paminklą V.Čiurkinui miesto parke.
Ši organizacija norėtų, kad paminklas Rusijos diplomatui būtų atidengtas liepos 8-ąją.
Lyg tyčia liepos 11 dieną minimos 22-osios organizuotų tūkstančių musulmonų vyrų ir berniukų žudynių metinės.
Iniciatyvą sužlugdė Rusijos veto
„Norime išreikšti savo dėkingumą Vitalijui Čiurkinui už jo darbą parengiant veto rezoliucijai, kurią pasiūlė Jungtinė Karalystė“, – teigė „Rytinės alternatyvos“ vadovas Vojinas Pavlovičius.
1995-aisiais, jau baigiantis Bosnijos karui, kuris prasidėjo 1992 metais, Bosnijos serbų pajėgos įsiveržė į Srebrenicos anklavą, JT „saugų uostą“, ir išskerdė 8 tūkst. musulmonų vyrų ir berniukų. Aukų kūnai buvo sumesti į duobes.
JT Tarptautinis tribunolas buvusiai Jugoslavijai yra paskelbęs, kad masinės žudynės – didžiausios Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos – buvo genocidas. Šio žodžio Bosnijos serbai ir Belgradas vengia.
O rezoliuciją JT Saugumo Taryboje 2015 metais, minint 20-ąsias žudynių metines, parengė Jungtinė Karalystė. Dokumentu Taryba irgi būtų pavadinusi žudynes genocidu.
Bet nors 10 iš 15 JT Saugumo Tarybos narių balsavo už rezoliucijos priėmimą, tačiau nuolatinė jos narė Rusija tuomet paskelbė veto, ir iniciatyva žlugo. Dar keturios šalys per balsavimą susilaikė.
Srebrenicoje gali pakilti įtampa
Bosnija ir Hercegovina šiandien išlieka trapi valstybė, priklausoma nuo pagalbos iš užsienio. Šalies ekonomikos augimą stabdo įmantri politinių galių dalijimosi tarp Serbų Respublikos bei Bosnijos ir Hercegovinos federacijos.
Kadangi įtampa tarp abiejų respublikų vis dar didelė, „Rytinės alternatyvos“ pasiūlymas sukėlė pykčio bangą.
O kadangi įtampa tarp abiejų respublikų vis dar didelė, „Rytinės alternatyvos“ pasiūlymas sukėlė pykčio bangą.
„Paminklo Vitalijui Čiurkinui pastatymas Srebrenicoje yra tarsi piršto į tragediją išgyvenusių žmonių akis įkišimas.
Visi mes žinome, kokį vaidmenį jis (V.Čiurkinas, – red.) suvaidino“, – teigė etniškai margos Srebrenicijos miesto tarybos narys Zulfo Salihovičius.
„Jei paminklas bus pastatytas, manau, kad toks žingsnis skels neramumų ir sužlugdys taiką Srebrenicoje“, – įspėjo Z.Salihovičius.
Tiesa, miesto metas Mladenas Grujčius ir taip abejoja, kad paminklo pastatymui bus pritarta. Tačiau „Rytinės alternatyvos“ vadovas V.Pavlovičius nenusileidžia ir ketina tęsti pastangas pagerbti V.Čiurkino „nuopelnus“.
V.Čiurkiną šių metų vasario 20-ąją ištiko širdies smūgis – kitą dieną diplomatui būtų suėję 65-eri. Rusijos atstovu JT jis tapo 2006 metais, o 2015-aisiais, balsuojant dėl rezoliucijos, tikino, kad Rusija veto skelbia, nes dokumentas „konfrontacinis ir politinis“.
Serbija pripažįsta, kad Srebrenicoje buvo įvykdytas „sunkus nusikaltimas“, ir yra specialioje deklaracijoje pasmerkusi žudynes. Tačiau Belgradas atsisako vadinti žudynes genocidu.
