Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V.Dubovykas: Ukrainoje šiuo metu nėra krizės, dėl kurios reikėtų išankstinių rinkimų

Ukrainos politologas Volodymyras Dubovykas tikina, kad prezidento Volodymyro Zelenskio komandos formavimą supančios kontroversijos rodo, esą naujasis Ukrainos vadovas jaučiasi skolingas įvairioms interesų grupėms, padėjusioms ateiti jam į valdžią. Todėl, pasak V.Dubovyko, gali vykti kovos dėl svarbių postų.
Volodymyras Dubovykas
Volodymyras Dubovykas / Josvydo Elinsko / 15min nuotr.

Nacionalinio Odesos universiteto asocijuotas profesorius, Tarptautinių studijų centro direktorius V.Dubovykas interviu 15min teigė, kad V.Zelenskio paskelbti pirmalaikiai parlamento rinkimai šiuo metu nėra reikalingi, nes šalies nėra ištikusi jokia rimta krizė.

„Žmonėms reikia duoti laiko, kad jie susipažintų su partijomis, jų pozicijomis, kad žinotų, kas jų sąrašuose. Jei rinkimai vyks, kaip dabar planuojama, liepos viduryje, tam laiko neužteks“, – sakė jis.

„Skola“ I.Kolomoiskio žmonėms?

– Prezidentas Zelenskis savo administracijos vadovu paskyrė prieštaringai vertinamą Ihorio Kolomoiskio advokatą Andrijų Bohdaną. Ar tai – nerimą keliantis ženklas?

– Tai kelia nerimą manantiems, kad Zelenskio artumas Kolomoiskiui yra problema. Ukrainoje pastaraisiais metais taip pat matėme oligarchus, darančius įtaką iš išorės.

Geriau, kai yra galių balansas, o ne vienas oligarchas savo rankose turi sutelkęs daugiau galios nei kiti. Panašu, kad šiandien taip ir yra, taip bus ateinančiais mėnesiais ir metais.

VIDEO: V.Zelenskis prisiekė Ukrainos prezidentu: „Kiekvienas iš mūsų – prezidentas“

Yra daug priežasčių manyti, kad Zelenskis artimas Kolomoiskiui, o šis (Bohdano – red.) paskyrimas tai tik įrodo. Sklando gandai, kad Vakarų partneriai, įskaitant Vašingtoną, patarė Zelenskiui neskirti Bohdano administracijos vadovu.

Tačiau jis tokio patarimo nepaklausė. Greičiausiai tai reiškia, kad Zelenskis jaučiasi skolingas tokias pozicijas Kolomoiskiui ir jo rato žmonėms.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos oligarchas Ihoris Kolomoiskis
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ukrainos oligarchas Ihoris Kolomoiskis

Niekam ne paslaptis, kad Zelenskio kampaniją daugiausia vykdė Kolomoiskio žmonės. Daug skirtingų grupių darė jam įtaką, tačiau svarbiausius sprendimus priėmė labai artimas Kolomoiskio ratas.

Tai mums kelia nerimą, tačiau nereikia pasiduoti ir raudoti, kad esame Kolomoiskio kontrolėje. Pamatysime. Kitos interesų, galios grupės su tuo kovos. Be to, Ukrainos pilietinė visuomenė, žiniasklaida atidžiai stebės, kas vyksta.

Nėra poreikio pirmalaikiams rinkimams

– Zelenskis siekia pakeisti rinkimų įstatymus, pavyzdžiui, kad visi deputatai į Aukščiausiąją Radą būtų renkami tik per partijų sąrašus. Ar tokie pokyčiai galėtų įnešti į rinkimų procesą daugiau skaidrumo?

– Manau, kad taip. Tiesa, kol kas vis dar diskutuojama, kaip tai atrodys: ar sąrašas bus atviras, ar uždaras.

Man ir daugybei mano kolegų nepatinka išankstinių parlamento rinkimų idėja. Tikiu tam tikru nuspėjamumu ir šalies stabilumu: jei suplanuoji vienus rinkimus balandį, o kitus – rudenį, kodėl nesilaikyti tokio plano?

Nemanau, kad reikia išankstinių rinkimų – nematau aštrios politinės krizės, dėl kurios Ukrainai reikėtų. Juk paprastai išankstiniai rinkimai šaukiami neišsprendžiamų politinių krizių metu.

VIDEO: Į inauguraciją atvykusį V.Zelenskį ovacijomis ir šūksniais pasitiko didžiulė minia

Be to, žmonėms reikia duoti laiko, kad jie susipažintų su partijomis, jų pozicijomis, kad žinotų, kas jų sąrašuose. Jei rinkimai vyks, kaip dabar planuojama, liepos viduryje, tam laiko neužteks.

– Yra analitikų, manančių, kad ukrainiečių poreikį politikoje matyti naujus veidus patenkino Zelenskio partija „Tautos tarnas“, todėl tokie pakankamai nauji veidai kaip Sviatoslavas Vakarčiukas neturi didelių šansų. Kokia jūsų prognozė?

– Aš pats visiškai palaikau idėją, kad politikoje reikia naujų veidų. Tačiau jei tie nauji veidai neturi daug turinio, arba už jų stovi daug senų veidų, tai – kitas klausimas.

Jei į Ukrainos politinį spektrą žengia visiškai naujas politinis veidas, anksčiau aiškiai reiškęs savo principus, vertybes ir pozicijas, kurios atitinka žmonių lūkesčius – puiku. Tačiau jei tas naujas veidas yra paslaptis, baltas popieriaus lapas, nežinai, ką jis iš tikrųjų galvoja, bei įtari, kad jo aplinkos žmonės priima už jį sprendimus, tai nėra gerai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Sviastoslavas Vakarčiukas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Sviastoslavas Vakarčiukas

Vakarčiukas šiek tiek prarado populiarumą, kurį turėjo spekuliuojant apie jo dalyvavimą prezidento rinkimuose. Pamatysime, ar jo partija ras nišą, nes ji gali būti labai ribota. Vakarčiukas patinka daugybei žmonių, ir, priešingai nei Zelenskis, turi idėjų, vertybių bei įsitikinimus, kaip Ukraina turi vystytis.

Matysime įdomias varžybas, jų partijos kausis maždaug dėl to paties elektorato. Žmonės, norintys politikoje matyti naujus veidus, greičiausiai rinksis tarp „Tautos tarno“ ir Vakarčiuko „Holos“.

Tačiau senasis politinis elitas niekur nedingo – vis dar yra politikų, labai patyrusių šiuose žaidimuose. Jei turi didžiulį potencialą ir galimybę atsitiesti. Jie atidžiai stebės, ką daro naujas prezidentas. Zelenskis neabejotinai padarys klaidų, nes mes visi jas darome, o tomis klaidomis bus pasinaudota.

Tačiau senasis politinis elitas niekur nedingo – vis dar yra politikų, labai patyrusių šiuose žaidimuose. Jie atidžiai stebės, ką daro naujas prezidentas. Zelenskis neabejotinai padarys klaidų, nes mes visi jų darome, o tomis klaidomis bus pasinaudota.

Atsargus optimizmas dėl V.Zelenskio

– Porošenka turėjo artimų sąjungininkų Vakaruose. Ar Zelenskis yra pajėgus juos išlaikyti?

– Taip, yra. Porošenka buvo gerbiamas, tačiau Vakarai jį dažnai kritikuodavo dėl nepakankamų pastangų įgyvendinant reformas ar net jų stabdymo.

Vakarai gali pagrįstai nerimauti, kad Porošenka nebuvo išrinktas antrai kadencijai. Tačiau jie taip pat turi pagrįstų priežasčių gerbti balsavimo rezultatus ir tikėtis, kad atsiras naujų galimybių pokyčiams.

Zelenskis gali užmegzti ryšius su Vakarais, arba Vakarai su Zelenskiu. Tai daug priklausys nuo Zelenskio komandos. Daug diskutuojama, kas užims svarbiausias pozicijas, atsakingas už užsienio politiką, gynybą. Jau atsirado kontroversijų. Pavyzdžiui, Olena Zerkal, kurią Zelenskis planavo paskirti atsakinga už prezidento administracijos užsienio politiką, vakar pasakė, kad nesiims tos pozicijos.

„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka
„Scanpix“ nuotr./Petro Porošenka

Vyksta kova. Tai neturėtų stebinti, nes šiuo metu aplink prezidentą yra daug grupių, kurių kiekviena turi savo pageidavimų dėl svarbiausių pozicijų.

Yra ir pozityvių lūkesčių. Yra priežasčių būti atsargiai optimistiškiems. Nepaisant nerimo dėl naujos Ukrainą valdančios galios, yra labai daug galimybių, kad viskas baigsis gerai.

– Remiantis nuomonių apklausomis, prorusiškos jėgos, pavyzdžiui, „Opozicijos platforma“, vis dar turi rėmėjų. Ar šios partijos, gavusios vietų parlamente, gali sukelti chaosą?

– Taip, jos turi paramą, ypač Pietų ir Rytų Ukrainoje – tai matėme prezidento rinkimuose, kuriuose Jurijus Boiko pasirodė neblogai.

Tačiau nemanau, kad šios jėgos nori sukelti kokį nors chaosą. Pastaruosius penkerius metus jos tiesiog baksnoja pirštu į valdančiųjų klaidas, lėtą reformų tempą, nepagerėjusį pragyvenimo lygį. Iš esmės jie atlieka opozicijai įprastą darbą, ir, greičiausiai, jį tęs.

„Sputnik“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas ir Jurijus Boiko
„Sputnik“ nuotr./Dmitrijus Medvedevas ir Jurijus Boiko

Tačiau savivaldos ir parlamento rinkimuose jie gali sustiprinti valdžią kai kuriuose svarbiuose regionuose, pavyzdžiui, Odesoje ar Charkove. Buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus „Regionų partija“ Pietų ir Rytų Ukrainoje išlaikė daug labai stiprių politikų. Tiesa, nemažai jų per pastaruosius penkerius metus prisijungė prie Porošenkos bloko.

Džiugu tai, kad niekas iš jų šiandien nešneka apie gerus santykius su Rusija, nekvestionuoja, ar Ukrainoje vyksta karas. Matėme epizodų, kai, pavyzdžiui, likus kelioms dienoms iki rinkimų, Boiko išvyko į Maskvą susitikti su Medvedevu. Mūsų tai nepradžiugino, tačiau neturėtumėme hiperbolizuoti susitikimo reikšmės.

Ukrainoje vis dar galioja konsensusas, kad Rusija – grėsmė, agresorė, vyksta konfliktas. Ir reikia jį užbaigti prieš pradedant kalbėti apie tolimesnius santykius su Rusija, jų normalizaciją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?