D.Sassoli kvietė V.Orbaną pasisakyti per ketvirtadienį Briuselyje vyksiančius debatus, tačiau nacionalistinių pažiūrų premjeras pranešė laišku, kad jo šaliai atstovaus teisingumo ministrė Judit Varga.
„Šiuo metu visą savo energiją ir jėgas skiriu kovai su [koronaviruso] epidemija“, – pareiškė V.Orbanas, kurio žodžius citavo MTI.
Tokiose diskusijose, kurias protokolas draudžia rengti nuotoliniu būdu, gali dalyvauti tik valstybių ar vyriausybių vadovai, antradienį vengrų lyderiui išsiųstame kvietime nurodė EP vadovas.
Specialieji įgaliojimai, kuriuos kovo 30 dieną V.Orbanui suteikė Vengrijos parlamentas, leidžia jam neribotą laiką valdyti šalį dekretais, kol jo vadovaujama vyriausybė nuspręs, kad viruso krizė yra pasibaigusi.
V.Orbanas tvirtina, kad tokie įgaliojimai reikalingi infekcijos plitimui suvaldyti.
Tačiau daugelis, įskaitant kai kuriuos jo sąjungininkus Europos Parlamento konservatyvioje frakcijoje ELP, kaltina jį sutelkus savo rankose pernelyg daug valdžios.
Pats vengrų premjeras pareiškė „neturįs laiko“ klausytis kritikos dėl Vengrijos teisės aktų.
Trečiadienį vyriausybės atstovas Zoltanas Kovacsas pavadino ketvirtadienį paskirtą posėdį „raganų medžiokle, parodomuoju teismu“.
„Tai kairuolių ir liberalų politiniai žaidimai, vykstantys žemynui susidūrus su viena didžiausių per pastarąjį šimtmetį sveikatos apsaugos ir ekonomikos krizių“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Z.Kovacsas.
Vengrijos nepaprastosios padėties įstatymas praėjusį mėnesį taip pat sukėlė „ypatingą“ susirūpinimą Europos Komisijos (EK) vadovei Ursulai von der Leyen.
U.von der Leyen, nors ir pripažino, kad ES šalims kovojant su koronaviruso pandemija gali tekti imtis neeilinių priemonių, pareiškė: „Esu susirūpinusi, kad tam tikros priemonės peržengia ribas; itin nerimauju dėl padėties Vengrijoje.“
Europos Parlamentas balandžio 17 dieną paskelbė pareiškimą, kuriame teigiama, kad Vengrijos priemonės „nesuderinamos su Europos vertybėmis“.
Europarlamentarai paragino EK ištirti, ar Vengrija nepažeidė Bendrijos įstatymų, taip pat paragino pasiekti pažangos įgyvendinant 2018 metais pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį pradėtą procedūrą prieš Budapeštą. Dėl šių Briuselio veiksmų Vengrija gali netekti balsavimo teisės bloko institucijose.