Pilietinės visuomenės ir veiksnios nepriklausomos žiniasklaidos erdvė Vengrijoje sparčiai mažėja. 2011 m. išleistas įstatymas perbraižė rinkimų žemėlapį. Opozicinės partijos ir žiniasklaida šias permainas pavadino akivaizdžiomis machinacijomis.
54-erių V.Orbanas neslepia susižavėjimo Rusijos politine sistema. Jis išdidžiai tvirtina, kad, jo akimis, Vengrijai reikia „neliberalios demokratijos“. Šis terminas neabejotinai primena Rusijos „suvereniąją demokratiją“. Iš esmės šiais eufemistiniais terminais įvardijama autokratinė valdžia.
V.Orbanas pirmąsyk ministro pirmininko pareigas ėjo 1998–2002 m., bet tik vėl išrinktas 2010 m. ėmė reguliariai susitikinėti su V.Putinu.
Kaip ir V. Putinas, V.Orbanas aplink save subūrė grupę įtakingų verslininkų. Jis ne kartą sulaukė dėmesio dėl to, kad, kaip rodo „Reuters“ analizė, dažnai pasirašo sutartis su tam tikrais keliais verslininkais ir giminaičiais. Vyriausybės vadovo atstovas žiniasklaidai Zoltanas Kovacsas, kalbėdamas su CNN, šiuos įtarimus atmetė ir pareiškė, kad tikrinti tokių įtarimų pagrįstumą yra teismų darbas.
Ironiška, kad 1989 m. V.Orbanas pradėjo politinę karjerą aistringais reikalavimais po daugiau kaip 40 metų okupacijos pagaliau išvesti iš Vengrijos sovietinę kariuomenę.
„Du dešimtmečius V.Orbanas buvo, ko gero, ištikimiausias antirusiškas politikas visoje Rytų Europoje“, – sako Rusijos ekspertas ir Budapešte esančio Strateginių ir gynybos tyrimų centro vyresnysis mokslinis bendradarbis Andrasas Raczas.
Visa tai pasikeitė antrąjį kartą laimėjus rinkimus 2010 m., kai viešuose V.Orbano pareiškimuose apie Rusiją suskambo teigiamos gaidos.
Neseniai paskelbtoje ataskaitoje dėl Rusijos kišimosi į Austrijos, Čekijos ir Vengrijos rinkimus Budapešte įsteigtas Politinio kapitalo tyrimų institutas pranešė, kad iš visų trijų paminėtų šalių labiausiai pažeidžiama Vengrija.
„Vengrija yra pavyzdys, kai pati vyriausybė sudaro sąlygas Kremliui kištis, kad sustiprintų savo politines pozicijas, kurios labiausiai grindžiamos priešiškumu imigracijai ir europinei integracijai“, – rašoma ataskaitoje.
Mintį, kad Rusija daro įtaką V.Orbanui arba jo vyriausybei, Z.Kovacsas pavadino „kvaila“.
V.Orbanas ir žiniasklaidos kontrolė
35-erių žurnalistė Anita Komuves sako, kad valdžia ją atakuoja iš dviejų pusių: kaip žurnalistę ir kaip George'o Soroso finansuojamos nevyriausybinės organizacijos darbuotoją.
A.Komuves 11 metų dirbo didžiausiame opoziciniame Vengrijos laikraštyje, bet 2016 m. jis netikėtai buvo uždarytas. Apie tai moteris sužinojo telefonu gavusi pranešimą iš naujienų svetainės.
Valdžia neigia uždariusi laikraštį, bet A.Komuves tvirtina, kad sprendimas buvęs akivaizdžiai politinis.
„Taip nutiko dėl to, kad atskleidėme pernelyg daug korupcijos atvejų“, – tikino žurnalistė.
Laikraštį valdžiusi bendrovė „Mediaworks“ vos po kelių savaičių buvo parduota artimam V.Orbano sąjungininkui Lorincui Meszarosui.
„Panašiai jie perėmė televizijos kanalus, kelias radijo stotis, didžiausią naujienų svetainę, kelis savaitinius žurnalus ir visą regioninę žiniasklaidą už Budapešto ribų“, – pasakoja A.Komuves.
Moteris ėmė mąstyti, kad reikėtų mesti žurnalistės profesiją, bet gavo darbą žurnalistų, kompiuterinių įsilaužėlių ir teisininkų nevyriausybinėje organizacijoje „Atlatszo“ – vienoje iš nedaugelio dar likusių nepriklausomų žiniasklaidos organizacijų Vengrijoje.
Neseniai paskelbtame straipsnyje ji rašė, kad, nepaisant akivaizdžios Rusijos trolių ir suklastotų naujienų svetainių įtakos Vengrijoje, Maskvai nė nereikėjo dėti daug pastangų balsavimo rezultatams pakreipti, nes V.Orbanas ir jo vyriausybė jau ir taip linksta prie Rusijos ir pirmavo išankstinėse viešosios nuomonės apklausose.
Valdant V.Orbanui išsiplėtė ir valstybinė žiniasklaida, kuri, kaip sako A.Komuves, veikia kaip propagandos mašina. Joje dažnai skelbiamos naujienos iš Rusijos valdžios ruporų „Sputnik“ ir „Russia Today“.
V.Orbanas su žiniasklaida susidoroja ir leisdamas įstatymus: jo iniciatyva buvo įsteigtas parlamento skiriamas žiniasklaidos kontrolės organas, baudžiantis žiniasklaidos šaltinius už „nesubalansuotą“ naujienų srautą arba turinį, jei minėtajai tarnybai pasirodo, kad jis įžeidžia daugumą.
Po 2008 m. finansinės krizės susidarė palankios aplinkybės nupirkti daugelį žiniasklaidos priemonių. Kaip tvirtina Centrinės Europos universiteto Viešosios politikos mokyklos Žiniasklaidos, duomenų ir visuomenės centro direktorius Mariusas Dragomiras, dabar maždaug 90 proc. Vengrijos žiniasklaidos tiesiogiai arba netiesiogiai kontroliuoja V.Orbano partija „Fidesz“.
Londono ekonomikos mokyklos tinklaraštyje jis pareiškė, kad susiklosčiusi padėtis yra „klasikinis žiniasklaidos užgrobimo pavyzdys“.
