Premjeras savo politinės darbotvarkės įgyvendinimui pasitelkė net mokyklinius vadovėlius.
Naujausio aštuntokų istorijos vadovėlio 155-ajame puslapyje rašoma, esą V.Orbanas mano, kad pabėgėliai kelia grėsmę Vengrijai. „Skirtingoms kultūroms kartu egzistuoti gali būti sudėtinga“, – teigiama jame.
Pastaruosius aštuonerius metus V.Orbanas sistemingai silpnino Vengrijos demokratiją: perrašė konstituciją, reformavo teisinę sistemą ir pakeitė rinkimų sistemą taip, kad ji būtų palankesnė jo vadovaujamai „Fidesz“ partijai.
Tuo pat metu premjeras, tiesa, kiek subtiliau, bandė daryti įtaką Vengrijos kultūrinei sferai, pilietinei visuomenei ir švietimo sistemai.
„Fidesz“ nariai ar rėmėjai dabar vadovauja daugybei su menu susijusių institucijų ir universitetų. Vis daugiau spektaklių ir parodų girdimas nacionalistinis ar prieš Vakarus nukreiptas naratyvas.
L.Miklosi: „Vyriausybės tikslas – sukurti Orbanui palankesnę istorijos versiją.“
Tuo tarpu mažėja valstybės finansavimas „Fidesz“ kritiškai vertinančioms religinėms grupėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Ypač kenčia tos organizacijos, kurias įkūrė vengrų-amerikiečių filantropas George'as Sorosas.
Neaplenkiamas ir švietimas: mokykliniuose vadovėliuose vis dažniau rašoma, esą Vengrija yra auka, skatinamas etnocentrizmas.
„Vyriausybės tikslas – sukurti Orbanui palankesnę istorijos versiją“, – teigė Laszlo Miklosi, Vengrijos istorijos mokytojų asociacijos prezidentas.
Kraštutinių dešiniųjų numylėtinis
Manoma, kad V.Orbano partija lengvai nugalės balandžio 8 d. vyksiančiuose parlamento rinkimuose. Tokiu būdu jis taps viena svarbiausių figūrų tarp pasaulio kraštutinių dešiniųjų lyderių.
Daugeliui už demokratiją pasisakančių vakariečių V.Orbano siekis sukurti „neliberalią demokratiją“ Europos Sąjungoje (ES) kelia nerimą. Vis dėlto nemažai dešiniųjų populistų abiejose Atlanto pusėse giria Vengrijos vadovą.
„Jis yra didvyris“, – teigė šį mėnesį Europoje lankęsis buvęs Donaldo Trumpo vyriausiasis strategas Stephenas Bannonas ir pridūrė, kad V.Orbanas „šiuo metu yra svarbiausias vyrukas scenoje“.
Yra manančių, kad ta scena – demokratijos ardymas. Kovą Vokietijos tyrėjų grupės „Bertelsmann Stiftung“ išleistoje ataskaitoje rašoma, kad Vengrija artėja autokratijos slenksčio link.
Budapešte vyriausybės pareigūnai visuomenės perorganizavimą vadina technokratine reforma, o ne ideologine kampanija.
A.Patyi: „Vyriausybė naudoja savo demokratinį legitimumą ne tik tam, kad reformuotų valstybę, bet ir tam, kad reformuotų visuomenę.“
„Vyriausybė naudoja savo demokratinį legitimumą ne tik tam, kad reformuotų valstybę, bet ir tam, kad reformuotų visuomenę“, – sakė naujai įsteigto universiteto, ruošiančio būsimus valstybės tarnautojus, profesorius Andras Patyi.
Anot A.Patyi, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas daro tą patį. „Tai įprasta demokratinėse visuomenėse“, – teigė jis.
Ilgamečiai V.Orbano pažįstami teigia, kad premjeras itin daug laiko leidžia skaitydamas ir susitikinėdamas su įvairiais rašytojais bei mąstytojais. Anot Vengrijos vadovo pažįstamų, jį itin žavi autoriai, tyrinėjantys žmogaus prigimtį ir visuomenę.
Pavyzdžiui, neseniai V.Orbanas susitiko su Philipu Zimbardo – Stanfordo kalėjimo eksperimento autoriumi. Prieštaringai vertinamu eksperimentu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip eiliniai žmonės elgiasi atsidūrę galios pozicijoje.
Ph.Zimbardo: „Aš su juo dalinausi idėjomis apie tai, kokia svarbi mūsų gyvenimuose yra psichologija.“
Anot Ph.Zimbardo, V.Orbanas neatrodė itin susidomėjęs eksperimentu, tačiau siekė išsiaiškinti, kaip paveikti jaunus nusivylusius vyrus, kurie jaučiasi palikti už modernios visuomenės ribų.
„Aš su juo dalinausi idėjomis apie tai, kokia svarbi mūsų gyvenimuose yra psichologija“, – pasakojo V.Orbano politikos nepalaikantis Ph.Zimbardo.
Apynasris pilietinei visuomenei
Kiek anksčiau šį mėnesį tūkstančiai žmonių žygiavo Budapešto gatvėmis reikšdami paramą premjerui ir jo vadovaujamai „Fidesz“ partijai. Tiesa, eitynes organizavo ne partija, o civilis Laszlo Csizmadia.
L.Csizmadia pastaruosius aštuonerius metus vadovavo valstybiniam „Nacionaliniam kooperacijos fondui“, skiriančiam finansavimą pilietinės visuomenės organizacijoms.
Institucija nepateikia pilno paramos gavėjų sąrašo, tačiau 2012 m. nepriklausomas naujienų portalas „Atlaszo“ išsiaiškino, kad didžiausias sumas gauna grupės, turinčios religinių ar nacionalistinių tikslų.
Trims daugiausia pinigų gavusioms organizacijoms vadovavo „Fidesz“ nariai.
L.Csizmadia mano, kad išrinkta vyriausybė atstovauja žmonių valiai, pilietinė visuomenė taip pat turi bandyti įgyvendinti žmonių valią, todėl ji turi įgyvendinti ir valdančiosios partijos tikslus, o ne juos kvestionuoti.
„Akivaizdu, kad pilietinė visuomenė turi padėti vyriausybei įgyvendinti jos pažadus, – viename interviu sakė L.Csizmadia. – Tai – neįtikėtinai svarbu.“
L.Csizmadia: „Akivaizdu, kad pilietinė visuomenė turi padėti vyriausybei įgyvendinti jos pažadus. Tai – neįtikėtinai svarbu.“
Tuo tarpu priešingą nei vyriausybė nuomonę turinčių nevyriausybinių organizacijų (NVO) finansavimas vis mažėja. Dabar žmogaus teises ginančios grupės yra visiškai priklausomos nuo užsienio pinigų, ypač iš Norvegijos vyriausybės ir G.Soroso įsteigto „Atviros visuomenės fondo“ gaunamų lėšų.
Pareigūnai atliko kratas keliose organizacijose, gaunančiose paramą iš užsienio, kai kurios buvo apkaltintos neva tarnaujančios užsienio galių interesams.
Praeitais metais buvo pradėta ir šmeižto kampanija prieš G.Sorosą.
Žiemą vyriausybė kiekvienam Vengrijos namų ūkiui išsiuntė klausimyną, kuriame teigiama, esą filantropas vykdo „Soroso planą“ – bando priversti Vengriją priimti tūkstančius imigrantų, sugriauti pasienyje pastatytas tvoras ir „sumenkinti Europos šalių kalbų ir kultūrų svarbą“.
Tiesa, devintajame dešimtmetyje V.Orbanas buvo liberalių pažiūrų aktyvistas, kuris, gaudamas G.Soroso stipendiją, studijavo Oksfordo universitete.
Vis dėlto 2014 m., pradėjęs trečią premjero kadenciją, V.Orbanas aplinkos apsaugos ministrui Zoltanui Illesui sakė, kad užsienio paramą gaunančios grupės yra šalies priešės.
„Norėčiau sunaikinti visas NVO šioje šalyje“, – V.Orbano žodžius prisimena Z.Illesas.
Tildomas meno pasaulis
Teatras Vengrijoje – ne tik elito pramoga. 9,8 mln. gyventojų turinčioje šalyje veikia 60 valstybės prižiūrimų teatrų, jie 2016 m. pardavė 6,7 mln. bilietų.
R.Alfoldi: „Svarbu, ką žmonės mato scenoje. Todėl teatras svarbus vyriausybei.“
„Svarbu, ką žmonės mato scenoje, – sakė buvęs Vengrijos nacionalinio teatro direktorius Robertas Alfoldi. – Todėl teatras svarbus vyriausybei.“
Anot buvusios Vengrijos teatrų kritikų asociacijos vadovės Andrea Tompos, pastaraisiais metais „Fidesz“ paskyrė daugybę teatrų direktorių visoje šalyje. Nors jie nebūtinai pritaria valdančiajai partijai, teatrų scenose nekelia šiandien aktualių klausimų.
Vyriausybė bando reguliuoti ne tik teatrą, bet ir kitas meno sritis. 2011 m. maža grupė nepriklausomų dešiniųjų aktyvistų, vadovaujamų buvusios V.Orbano atstovės spaudai sutuoktinio Gyorgy Fekete'o, per naktį tapo valstybine institucija.
Vengrijos menų akademija kaip institucija buvo įtvirtinta valstybės konstitucijoje, jai priskirta kelių meno institucijų jurisdikcija ir suteikta teisė menininkams skirti valstybines stipendijas bei piniginius prizus.
Vadovaujant G.Fekete'ui, akademija ignoruodavo ar net pasmerkdavo V.Orbano kritikus, pavyzdžiui, garsų rašytoją Gyorgy Konradą. Tuo tarpu stipendijos buvo skiriamos tokiems menininkams kaip Gyozo Somogyi, kuris išgarsėjo tapydamas Vengrijos kariuomenės didvyrius.
Taikiniu tapo ir religija
Kai praeitą rugpjūtį Debreceno universitetas V.Orbano sąjungininkui Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įteikė garbingą apdovanojimą, keturios katedros užprotestavo šį sprendimą.
Savo ruožtu universiteto atstovybė pradėjo tyrimą, galiausiai visos katedros prarado finansinę autonomiją – neva toks žingsnis būtinas siekiant sutaupyti.
Vis dėlto Eotvoso Lorando universiteto teisės profesorius Zoltanas Fleckas mano, kad iš tikrųjų norėta apriboti akademinę katedrų autonomiją.
Niekas nereguliuoja, ką Z.Fleckas privalo manyti. Vis dėlto jo katedra finansavimą tyrimams gauna tiesiai iš Teisingumo ministerijos. Šiuo metu lėšos šeimos teisės tyrimams nėra skiriamos.
Niekas nereguliuoja, ką Z.Fleckas privalo manyti. Vis dėlto jo katedra finansavimą tyrimams gauna tiesiai iš Teisingumo ministerijos. Šiuo metu lėšos šeimos teisės tyrimams nėra skiriamos.
Nors universitetų finansavimas nuo 2010 iki 2014 m. sumažėjo 30 proc., vyriausybė atrado pinigų dviejų naujų akademinių institucijų įsteigimui: Nacionaliniam viešųjų paslaugų universitetui, kuriame ruošiami valstybės tarnautojai, ir tyrimų centrui „Veritas“.
Pastarasis užsiima XX a. Vengrijos istorijos, įskaitant autokrato Miklos Horthy valdymo laikotarpį, interpretacijų kūrimu.
2014 m. kai buvo įkurtas „Veritas“, jo direktorius Sandoras Szakaly M.Horthy sprendimą iš šalies išvaryti žydus pavadino „paprasčiausiais policijos veiksmais prieš svetimšalius“.
Tuo tarpu naujojoje konstitucijos įžangoje teigiama, kad vengriška tautybė – išskirtinai krikščioniška, nors šalyje gyvena nemažai žydų.
Siekdama daryti didesnę įtaką bažnyčioms ir sinagogoms, „Fidesz“ iš daugybės religinių institucijų atėmė teisinį statusą ir nutraukė valstybės skiriamą finansavimą.
Vyriausybė teigė, kad tai – teisėta reforma, būtina pakeisti subsidijavo sistemą, kuria dažnai piktnaudžiaujama. Savo ruožtu kritikai tikina, kad taip buvo siekiama nubausti V.Orbaną kritikuojančius dvasininkus ir užtikrintų premjerą palaikančiųjų ištikimybę.
Vienas pavyzdžių – valstybės finansavimą gaunanti „Tikėjimo bažnyčia“. Kovą jos lyderis Sandoras Nemethas liepė bažnyčios nariams balsuoti už V.Orbaną.
