Lenkijoje viešintis V.Pranckietis BNS pirmadienį patvirtino sulaukęs Lenkijos Seimo ir Senato vadovų kvietimo bendradarbiauti Veimaro trikampio, vienijančio Lenkiją, Prancūziją ir Vokietiją, formatu.
Seimo pirmininkas tikino, kad Lietuva buvo pakviesta prisijungti ir prie Višegrado grupės, kurią sudaro Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija, susitikimų.
Naujienas išgirdęs prezidentės vyriausiasis patarėjas Nerijus Aleksiejūnas ragino santykiuose su Lenkija nesiblaškyti.
„Mūsų bendradarbiavimo formatai yra nusistovėję ir nereikėtų blaškytis: turime Baltijos šalių bendradarbiavimo formatus, turime Baltijos-Šiaurės šalių šešetuko, aštuntuko susitikimus (...), tad yra egzistuojantys formatai, kurie pasiteisino, ir nereikėtų per daug blaškytis“, – Žinių radijui antradienį sakė N.Aleksiejūnas.
Kaip BNS sakė Seimo pirmininko sekretoriato vadovė Gintarė Žukaitė, Veimaro grupėje Lietuva galėtų dalyvauti kai kuriuose susitikimuose, kuriuose būtų aptariamas kibernetinis saugumas, Višegrado formatu – diskutuoti apie saugumo užtikrinimą regione, ypač Suvalkų koridoriaus klausimu.
Formatus vertina skeptiškai
Rytų Europos studijų centro direktorius, politologas Linas Kojala 15min pabrėžė diplomatinių santykių su Lenkija palaikymo svarbą.
„Su Lenkija, strategine partnere, parlamentinio lygmens diplomatijos palaikymas pastarąjį dešimtmetį nebuvo stipriausia grandis. (Višegrado grupė – red.) potencialiai galėtų būti naudinga priemonė, tačiau greičiausiai iš esmės situacijos nepakeistų“, – tikino politologas.
Pasak L.Kojalos, į bendradarbiavimą su Lenkija prezidentiniu ir parlamentiniu lygiu neturėtų būti žiūrima tarsi į „dvigubą ar trigubą judėjimą“.
„Tai turėtų būti visuma, kuri neturėtų prieštarauti bendriems Lietuvos užsienio politikos tikslams“, – teigė politologas.
L.Kojala: „Tai turėtų būti visuma, kuri neturėtų prieštarauti bendriems Lietuvos užsienio tikslams.“
Višegrado grupei priklausančios Vengrija, Lenkija, Čekija ir Slovakija su Briuseliu konfliktavo dėl dalijimosi pabėgėlių našta, ES reiškia nerimą dėl įstatymo viršenybės principo Lenkijoje bei Vengrijoje.
Pasak L.Kojalos, Lietuvos prisijungimas prie šio formato savaime nepakenktų Vilniaus ir Briuselio santykiams.
„Nemanau, kad regioninio lygmens bendradarbiavimas yra didelė problema. Jei tai taptų politiniais sprendimais aukščiausiame lygmenyje, pavyzdžiui, balsavimu Europos Sąjungoje, Europos Vadovų Taryboje ir panašiai, tuomet – galbūt. Savaime ši diplomatija niekam nesutrukdys“, – 15min sakė politologas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas, politologas Marijušas Antonovičius 15min teigė, kad pastaruoju metu kalbama, jog Lenkijai iš tiesų nelabai sekasi bendradarbiauti su Višegrado ketvertui priklausančiomis Vengrija, Čekija ir Slovakija.
M.Antonovičius: „Matau paradoksą – žiniasklaida vis kalba apie Višegradą, o iš tiesų tas Višegradas yra labiau viešųjų ryšių dalykas, skirtas Lenkijos ir Vengrijos vidaus auditorijoms.“
„Matau paradoksą – žiniasklaida vis kalba apie Višegradą, o iš tiesų tas Višegradas yra labiau viešųjų ryšių dalykas, skirtas Lenkijos ir Vengrijos vidaus auditorijoms. Iš tiesų Lenkijai geriau sekasi dirbti su Rumunija, Kroatija, Švedija, Danija ir Baltijos šalimis.
Net nebūtinai su Lietuva. Estija lenkams tapo labai svarbi. Tų šalių santykiai jei ir dar nėra strateginiai, tai prie tokių tikrai artėja“, – sakė M.Antonovičius.
VU TSPMI dėstytoja, politologė Margarita Šešelgytė 15min teigė, kad pastaruoju metu Višegrado grupė nebėra labai aktyvi. To priežastis – išsiskyrę šalių interesai ir požiūriai kai kuriais klausimais.
Politologę nustebino žinia apie kvietimą prisijungti prie 1991 metais sukurto Veimaro trikampo formato.
„Nežinau, kiek (Pranckiečio) žodžiuose yra teisybės, nes Veimaro trikampis yra didžiųjų valstybių bendradarbiavimo formatas. Jis buvo labai aktyvus tuomet, kai Lenkijos premjero pareigas ėjo (Donaldas) Tuskas“, – sakė politologė.
Pasak M.Šešelgytės, vėliau formatas tapo nebeaktualus, „nes lenkų tiesiog nebekvietė tartis svarbiausiais klausimais“.
„Man atrodo labai abejotina, kad Lietuva, būdama maža valstybė, galėtų būti pakviesta tapti Veimaro trikampio dalimi. Šiuose formatuose nematau didelės pridėtinės vertės. Nežinau, ar Pranckietis (kvietimu) pasidžiaugė tam turėdamas didelį pagrindą“, – 15min teigė M.Šešelgytė.
Lenkai įžvelgia gerą ženklą
Praeitą savaitę prezidentė D.Grybauskaitė Lenkijoje lankėsi dėl istorinio vizito, susitiko su šalies vadovu Andrzejumi Duda. Prezidentai pasirašė deklaraciją, kuri įtvirtins valstybių siekį glaudžiau bendradarbiauti saugumo srityje, buvo aptarti ekonominio saugumo ir ekonomikos klausimai, lenkų mažumos Lietuvoje problema.
TAIP PAT SKAITYKITE: D.Grybauskaitė pagaliau Lenkijoje: draugystė apeinant jautriausias temas
Lenkų apžvalgininkas Dominikas Wilczewskis 15min teigė, kad D.Grybauskaitės vizitas Lenkijoje vertinamas teigiamai.
„Apžvalgininkai rašo, kad tai – tam tikras progresas Lenkijos ir Lietuvos santykiuose, kurie pastaraisiais metais buvo prasti. Tai buvo simboliškas vizitas, parodantis, kad santykiai grįžta į teisingą kelią“, – sakė jis.
Pasak D.Wilczewskio, kai kurie lenkų apžvalgininkai pabrėžė nusivylimą, kad anksčiau D.Grybauskaitė Lenkijoje lankėsi tik dalyvaudama tarptautiniuose susitikimuose.
„O Lietuvos vidaus politikoje ji buvo matoma kaip blokuojanti iniciatyvas, galinčias padėti išspręsti lenkų tautinės mažumos problemas. Tačiau apžvalgininkai pabrėžia, kad D.Grybauskaitė turbūt pasimokė iš savo klaidų ir bent prezidentavimo pabaigoje bando sukurti geresnę atmosferą“, – 15min sakė D.Wilczewskis.
Apžvalgininkas tikino, kad Lenkijoje vis dar svarbus Lietuvoje gyvenančių lenkų ir jų teisių klausimas.
Vis dėlto, politikai ir tradicinės žiniasklaidos komentatoriai ima suvokti, kad šis klausimas neturi trukdyti Varšuvos ir Vilniaus bendradarbiavimui saugumo bei ekonomikos srityse.
Kandidatų nuomonės išsiskyrė
Apklausose pirmaujantys kandidatai į prezidento postą 15min tikino teigiamai vertinantys glaudesnį Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimą.
„Lietuvai yra svarbūs visi tarptautiniai formatai, kuriais galime ginti savo nacionalinius interesus. Taip pat Lietuvai itin svarbūs geri santykiai su strategine partnere Lenkija. Čekija, Slovakija, Vengrija ir kitos valstybės mums artimos ir geografiškai, ir istoriškai, turime panašių interesų, daugelis mūsų pozicijų sutampa, panašūs mūsų saugumo iššūkiai.
Turime stiprinti tiek politinį, tiek ekonominį bendradarbiavimą“, – premjero Sauliaus Skvernelio poziciją 15min perdavė jo patarėjas Skirmantas Malinauskas.
Seimo narė, kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė mano, „kad tarptautiniai formatai, kuriuose dalyvauja Lietuva, yra nusistovėję ir ilgalaikiai, tad sprendimai dėl formalaus jungimosi į kokius nors naujus formatus neturėtų būti priimami vienašališkai ir kiekvienu atveju turėtų būti vertinamas poreikis ir nauda“.
„Jei kalbama apie bendradarbiavimo su šalių grupėmis plėtojimą konkrečiose srityse: kibernetinio saugumo ir saugumo srityje, tai, manau, kad tose teminėse srityse, kurios Lietuvai yra svarbios, platesnis mūsų interesus atitinkantis bendradarbiavimas gali būti naudingas“, – rašoma I.Šimonytės štabo pateiktame atsakyme.
Nepriklausomas kandidatas Gitanas Nausėda mano, kad „mažos valstybės viena iš stiprybių tarptautinių grupių veikloje – moralinis autoritetas, vertybinių principų gynimas ir nedidelių valstybių interesų atstovavimas“.
„Tačiau prieš prisijungdama prie bet kokios tarptautinės grupės Lietuva pirmiausia turėtų aiškiai įsivardinti sau, kokių tikslų sieks, kokius savo interesus atstovaus, ar siūlomas formatas tam yra tinkamas.
Šiuo metu Lietuvos interesų atstovavimui pilnai pakanka dalyvavimo jau esamose tarptautinėse grupėse ir šiltėjančių dvišalių santykių su Lenkija tolimesnio vystymo“, – teigiama G.Nausėdos štabo 15min pateiktame atsakyme.
