„Manau, kad šie pareiškimai rodo nenusimanymą apie konflikto eigą“, – sakė V. Putinas per Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalių lyderių susitikimą Kazachstane.
Jis pridūrė, kad E.Macrono pastabos „skambėjo netinkamai“ ir buvo „nepriimtinos“.
V.Putinas sakė, kad „bus galimybė tai aptarti“ su E.Macronu, ir pakvietė Armėnijos ir Azerbaidžano lyderius į Rusiją derėtis, „bet kuriuo metu, bet kurioje vietoje“.
„Rusija visuomet nuoširdžiai trokšdavo išspręsti visus konfliktus, taip pat ir susijusius su Karabachu“, – tikino V.Putinas.
Anksčiau Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Prancūzija bando „įvaryti pleištą į Rusijos santykius su Azerbaidžanu ir Armėnija“, bet šie bandymai yra „pasmerkti žlugti“.
Abi šios Kaukazo valstybės priklausė Sovietų Sąjungai ir Maskva tradiciškai bandydavo tarpininkauti sprendžiant šį seną kaimynių konfliktą.
Baku ir Jerevanas dėl Kalnų Karabacho regiono kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.
Šešias savaites trukęs karas 2020 metais pareikalavo daugiau nei 6 500 karių gyvybių abiejose pusėse ir baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.
Pagal susitarimą Armėnija perleido daugybę teritorijų, kurias kontroliavo dešimtmečius, o Maskva dislokavo apie 2 000 taikdarių prižiūrėti trapių paliaubų. Vis dėlto įtampa regione nenuslopo.
Rugpjūtį Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas, pareikšdamas retos kritikos Maskvai, kėlė klausimus dėl rusų taikdarių vaidmens.
Didėjant Maskvos izoliacijai pasaulinėje arenoje po vasario mėnesį pradėtos invazijos į Ukrainą, JAV ir Europos Sąjunga ėmėsi vadovaujančio vaidmens spręsdamos Armėnijos ir Azerbaidžano santykių normalizavimo proceso dilemą.
Kai 1991 metais žlugo Sovietų Sąjunga, etniniai armėnų separatistai Kalnų Karabache atsiskyrė nuo Azerbaidžano. Kilęs konfliktas nusinešė apie 30 000 gyvybių.