V.Putinas atmetė Vakarų kritiką dėl 1939 metų SSSR ir nacių Vokietijos pakto

Antrasis pasaulinis karas vis dar žadina skausmingus prisiminimus Rusijoje, kuri per jį neteko maždaug 27 mln. gyvybių. Kremlius siekia, kad būtų deramai pripažintas šalies ir jos vaidmuo sutriuškinant nacius, artėjant pergalės 75-ųjų metinių minėjimui gegužę.

Sankt Peterburge penktadienį vykusiame susitikime su buvusių Sovietų Sąjungos valstybių lyderiais V.Putinas griežtai kritikavo neseniai Europos Parlamento priimtą rezoliuciją, kaltinančią SSSR ir nacių 1939 metais pasirašytą Molotovo-Ribbentropo paktą prisidėjus prie Antrojo pasaulinio karo.

1939 metų rugsėjį, praėjus 17-ai dienų po nacių pajėgų įsiveržimo į Lenkiją pradžios, Sovietų Sąjungos Raudonoji armija įžengė į šios šalies rytines teritorijas, įskaitant tuo metu lenkų buvusį okupuotą Vilniaus kraštą, Maskvai įgyvendinant tų pačių metų rugpjūčio 23 dieną pasirašytus Molotovo-Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus dėl Lenkijos ir Baltijos valstybių teritorijos pasidalijimo tarp SSRS ir Vokietijos.

Pasak V.Putino, 1939 metų paktas buvo pasirašytas po virtinės susitarimų, kuriuos Britanija, Prancūzija ir Lenkija pasirašė su naciais, bandydamos nuraminti Adolfą Hitlerį.

Šios sutartys, sako V.Putinas, įskaitant 1938 metų Miuncheno paktą, leidusį naciams aneksuoti Čekoslovakiją, padrąsino nacius ir sudarė sąlygas Antrajam pasauliniam karui pradėti.

Rusijos lyderis tvirtino, kad SSSR neturėjo kitos išeities kaip tik pasirašyti sutartį su Vokietija, nes Vakarų valstybės buvo abejingos Maskvos siūlymui sudaryti karinį aljansą.

„Sovietų Sąjunga buvo paskutinė, kuri pasirašė nepuolimo paktą su A.Hitleriu“, – sakė jis.

Adolfas Hitleris Paryžiuje / kadras iš filmo „Frankofonija“

Tačiau nacistinė Vokietija sulaužė susitarimą ir 1941 metų birželio 22 dieną įsiveržė į SSSR.

EP rezoliuciją V.Putinas pavadino Vakarų bandymo sumenkinti lemiamą SSSR vaidmenį iškovojant pergalę prieš nacistinę Vokietiją dalimi.

„Jie nori kaltę dėl Antrojo pasaulinio karo pradėjimo permesti nuo nacių ant komunistų“, – sakė V.Putinas.

Labai emocingoje kalboje Rusijos prezidentas Raudonajai Armijai skirtų paminklų vertimą Rytų ir Vidurio Europoje pavadino įžeidimu jos karių atminimui.

„Tie Raudonosios Armijos kariai buvo paprasti žmonės – darbininkai ir ūkininkai, ir dauguma jų nukentėjo nuo Josifo Stalino režimo, – sakė jis. – Šie žmonės paaukojo savo gyvybes, kad išlaisvintų Europą nuo nacių, o dabar jos [Europos valstybės] griauna jiems skirtus paminklus.

Jos tai daro norėdamos gerai paslėpti tai, kas buvo Europos lyderių slaptas susitarimas su Hitleriu.“

Šių metų rugpjūtį, minint Molotovo-Ribbentropo pakto 80-ąsias metines, Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria Maskvos „pastangas iškreipti istorinius faktus ir pateisinti sovietinio totalitarinio režimo įvykdytus nusikaltimus“ pavadino informacinio karo prieš demokratišką Europa dalimi.

„Europos Parlamentas ragina Komisiją imtis ryžtingų kovos su šiais veiksmais priemonių“, – rašoma rezoliucijoje.

Dokumente taip pat raginama imtis priemonių prieš bet kokį Holokausto neigimą, įskaitant nacių ir jų kolaborantų nusikaltimų menkinimą.

Europarlamentarai savo rezoliucijoje pabrėžė, kad Rusijos politikos elito vykdomas komunistinių nusikaltimų teisinimas stabdo Rusijos virsmą demokratine valstybe.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.

Viena iš rezoliucijos autorių – Lietuvos europarlamentarė Rasa Juknevičienė – per diskusijas dėl šio dokumento sakė, kad rezoliucija „yra ne tik apie praeitį, bet ji skirta ateičiai, jaunajai kartai, kad ši istorija niekada nepasikartotų, o išlikusios Europos padalijimo linijos išnyktų galutinai“.

Antrojo pasaulinio karo metais Sovietų Sąjungai pagal susitarimą su naciais okupavus Lietuvą, į lagerius ir tremtį išvežta daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų, per ginkluotą pasipriešinimą žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.

Per Holokaustą naciai ir jų kolaborantai nužudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų.