V.Putinas aukoja Kursko sritį: nori įgyvendinti savo ilgametę ambiciją

Per paskutines dienas Rusijos kariuomenė akivaizdžiai pademonstravo, jog tebeturi karinės galios, kai pirmadienį ir antradienį prieš Ukrainos infrastruktūrą paleido šimtus raketų ir dronų.

Negana to, Maskva parodė, kad gali sunaikinti Ukrainos karius jos teritorijoje – su sąlyga, kad Maskva dabar turi pakankamai žvalgybinės informacijos, kad nustatytų, kur jie yra.

Rusijai atremti Ukrainos puolimą Kursko srityje yra mažiau svarbu nei jos karių judėjimas Donbase, pastebėjo amerikiečių leidinys.

Panašu, kad netikėtai užklupta Kurske, Rusija tik dar ryžtingiau siekia užimti Pokrovską. Jos vadai nelinkę atitraukti karių iš šio fronto ruožo.

„Rusijos vasaros puolimo tikslas – bent jau užimti Pokrovską“, – įvertino pulkininkas Markusas Reisneris, atsakingas už pajėgų plėtrą pagrindinėje Austrijos karo akademijoje.

Praėjus trims savaitėms po invazijos į Kurską, pareigūnai tvirtina, kad Rusijos lėtas, bet nuolatinis stūmimasis į priekį prie Pokrovsko dar labiau sustiprėjo.

„Jokio Rusijos pagreičio susilpnėjimo dėl bet kokio persidislokavimo nematyti“, – pažymėjo ekspertas.

Tačiau Maskva bando kažkaip atsakyti į Ukrainos veiksmus Kurske. Paaiškėjo, kad ji perkėlė tūkstančius karių iš kitų fronto Ukrainoje sektorių, dislokavo rezervinius dalinius ir garsiai skelbia, jog imsis atsakomųjų veiksmų.

„AP“/„Scanpix“/Rusijos karys Kursko srityje

Antradienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Oleksandras Syrskis nurodė, kad Rusija jau perkėlė 30 tūkst. savo karių Kursko sričiai ginti. Tačiau anksčiau analitikai įvertino, kad toks jų skaičius per mažas Kyjivo kariams išvaryti – reikalingos bent 50 tūkst. kovotojų pajėgos.

„Ukrainiečių invazija rusams padarė šokiruojantį poveikį. Tai netruks amžinai. Jie susipras ir atitinkamai atsakys“, – anksčiau perspėjo JAV kariuomenės generolas ir NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas Christopheris G.Cavoli.

Lėtas įsibėgėjimas

Prasidėjus puolimui mėnesio pradžioje, anot pareigūnų ir ekspertų, Rusijos pajėgos Kursko srityje neturėjo nei apimčių, nei patirties greitai ir sėkmingai gintis.

Vakarų sąjungininkų Ukrainai perduota žvalgybos informacija leido susidaryti aiškesnį vaizdą apie rusų karių dislokacijos vietas regione, kas padėjo Kyjivui nuspręsti, ką būtų galima užimti be didesnio pasipriešinimo, „The New York Times“ aiškino buvęs Rusijos ir Sovietų Sąjungos diplomatas Nikolajus Sokovas.

Kaip žinoma, Rusija jau pirmosiomis dienomis šį puolimą įvardijo kaip teroristinį išpuolį ir vadovavimą jam pavedė Federalinio saugumo tarnybai (FSB), o ne Rusijos generaliniam štabui, kuris yra atsakingas už veiksmus Rytų Ukrainoje.

„Neturėdamos aiškaus vado, Rusijos pajėgos lieka antrame plane, o tai leido ukrainiečiams plėsti savo pozicijas“, – teigė buvęs aukšto rango Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) pareigūnas Ralphas F.Goffas.

Anot O.Syrskio, šią akimirką Ukrainos pajėgos kontroliuoja apie 100 gyvenviečių Kursko srityje ir yra paėmusios į nelaisvę beveik 600 rusų karių.

Kadras iš vaizdo įrašo /Ukraina amerikietiškomis bombomis smogė rusams Kursko srityje

„Tačiau dabar atrodo, kad Rusija planuoja ilgalaikę konfrontaciją pasienyje su Ukraina“, – rašo „The New York Times“.

Matyti, kad Maskvos atsakas buvo „šiek tiek lėtas, bet vis dėlto metodiškas ir kruopštus“. Rusija Kurske dislokavo atakos sraigtasparnius ir pastaruoju metu suintensyvino artilerijos smūgius prieš Ukrainos karius.

Pulkininkas M.Reisneris mano, kad Rusijos pajėgų pastiprinimas jau „gerokai sulėtino“ Ukrainos judėjimą regione.

Straipsnyje nurodoma, kad Maskva skaičiuoja, jog nukreipti pakankamai išteklių visiškai atremti invaziją iš taktiškai nereikšmingos teritorijos nebūtų geriausias jos karinės galios panaudojimas.

„Jei į Kurską metate viską, ką turite, žaidžiate pagal Ukrainos taisykles, – mano N.Sokovas.

Kai kurie Rusijos kariniai tinklaraštininkai ragino Maskvą nesiųsti didelių pastiprinimų į Kurską, nes tai gali palikti Rusiją pažeidžiamą kitur, kalbėjo Vašingtone įsikūrusio „Carnegie“ tarptautinio taikos fondo vyresnioji bendradarbė Dara Massicott.

Pasak karybos eksperto M.Reisnerio, Rusijos išpuoliai prieš Ukrainą šią savaitę greičiausiai iš dalies buvo skirti atitraukti pasaulio dėmesį nuo gėdingos invazijos į Kurską. Tačiau Kremlius leido suprasti, kad invazija neliks nepastebėta.

„Tokie priešiški veiksmai negali likti be atsako. Atsakymas tikrai bus“, – pirmadienį žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.