Per Rusijos prezidento rezidencijoje Juodosios jūros kurorte Sočyje vykusias derybas A.Lukašenka dėkojo V.Putinui už paramą ir pažadėjo, kad laikysis arčiau savo „vyresniojo brolio“ Kremliaus.
Baltarusijos lyderis surengė savo pirmąją užsienio kelionę nuo to laiko, kai jo ginčijama pergalė rugpjūčio 9 dienos prezidento rinkimuose išprovokavo masinius protestus prieš jo valdžią. Sekmadienį į Minsko gatves išėjo dešimtys tūkstančių žmonių.
Panašu, kad V.Putinas išreiškė paramą A.Lukašenkos politinei ateičiai, girdamas baltarusio planus keisti Konstituciją, kad nuramintų opoziciją.
Rusijos prezidentas A.Lukašenkai sakė esąs „tikras, kad, turint omenyje jūsų politinio darbo patirtį“, tai „leis šalies politinės sistemos plėtrai pasiekti naujų aukštumų“.
V.Putinas taip pat pasiūlė Minskui ekonominę paramą sakydamas, kad Rusija suteiks Baltarusijai 1,5 mlrd. dolerių (1,26 mlrd. eurų) valstybinę paskolą, ir paragino plėsti prekybą tarp šalių.
Jis taip pat teigė manantis, kad baltarusiai turi „patys, be jokių pasakinėjimų ir spaudimo iš išorės, ramiai ir palaikydami dialogą vieni su kitais susitvarkyti su šia situacija“.
„Vyresnysis brolis“
Praėjusį mėnesį V.Putinas sakė, jog Rusija sukūrė rezervinę teisėsaugos pareigūnų grupę, kad padėtų užtikrinti Baltarusijos saugumą, o pirmadienį pakartojo, kad Maskva yra „įsipareigojusi vykdyti visus savo įsipareigojimus“ pagal karinį buvusių sovietinių šalių aljansą.
A.Lukašenka padėkojo V.Putinui už tai, kad jis elgėsi „labai padoriai, labai žmogiškai“, ir teigė, kad Baltarusijai „reikia laikytis arčiau savo vyresniojo brolio ir bendradarbiauti visais klausimais“.
Iki šiol vaizduodavęs krizę kaip sukeltą veikėjų iš išorės, A.Lukašenka kritikavo karines pratybas NATO šalyse prie Baltarusijos sienų bei sakė, kad Rusija ir Baltarusija parengs savo kariuomenes pasipriešinti bet kokioms grėsmėms.
Baltarusis atvyko į Rusiją kitą dieną po vėliausios demonstracijos prieš jo valdžią, kai milicija Minske sulaikė daugiau nei 500 protestuotojų.
Buvusi kandidatė į Baltarusijos prezidentus Sviatlana Cichanouskaja išreiškė apgailestavimą dėl šalies autoritariško lyderio A. Lukašenkos ir Rusijos prezidento pirmadienio susitikimo Sočyje.
„Labai apgailestauju, kad nusprendėte palaikyti dialogą su uzurpatoriumi, o ne su baltarusių tauta“, – sakoma į Lietuvą pasitraukusios S. Cichanouskajos pareiškime, paskelbtame platformos „Telegram“ kanale.
Pirmadienį A.Lukašenka pavadino protestus Baltarusijoje „labai rimta pamoka“, tačiau teigė tikintis, kad ji buvo „įveikta“.
Nors jo griežtas susidorojimas su demonstrantais išprovokavo tarptautinį pasmerkimą ir sankcijas, Maskva išliko tvirta jo sąjungininkė.
V.Putinas pasveikino A.Lukašenką iškart po rinkimų, o pastarosiomis savaitėmis lyderiai dažnai susiskambindavo, Rusijai stiprinant politinius ir karinius ryšius su kaimyne.
Silpstant Baltarusijos autoritarinio lyderio, valdančio 26 metus, pozicijai, Rusija paragino įgyvendinti glaudesnę integraciją, nors lyderiai savo viešuose komentaruose neapibūdino konkrečių žingsnių.
„Neparduoti šalies“
V.Putinas jau seniai ragino, kad Baltarusija visiškai susivienytų su Rusija, bet A.Lukašenka iki šiol šią mintį atmesdavo.
Rusija ir Baltarusija yra sudariusios sąjunginę valstybę ir palaiko glaudžius ekonominius ir karinius ryšius, o tarp jų nebuvo pasienio apribojimų, kol prasidėjo koronaviruso pandemija.
Nors opozicijos protestuose daugiausia dėmesio buvo skiriama vidaus problemoms, protestuotojai sekmadienį per masinę demonstraciją ragino A.Lukašenką „neparduoti šalies“.
Pirmosiomis protestų dienomis milicija sulaikė beveik 7 000 žmonių, o keli žmonės neteko gyvybių gatvėse ar areštinėje. Be to, sulaikytieji pranešė apie patirtus sumušimus ir kankinimus.
Jungtinių Tautų žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet (Mišel Bačelet) pirmadienį pareiškė, kad įtarimai apie kankinimus ir netinkamą elgesį su sulaikytaisiais „turėtų būti dokumentuoti ir ištirti, siekiant kaltininkus patraukti atsakomybėn“.
