„Valstybės vadovas susipažins su Vieningojo kelių eismo valdymo centro ir visų eksploatavimo tarnybų pasirengimu transporto koridoriaus per Kerčės sąsiaurį darbui“, – rašoma spaudos tarnybos išplatintame pranešime.
Lengvųjų automobilių ir visuomeninio transporto eismas Krymo tiltu bus paleistas gegužės 16 dieną.
Kiek anksčiau informacinis centras „Krymo tiltas“ patikslino, kad automobilių eismas tiltu bus paleistas trečiadienį 5 val. 30 min. Maskvos (ir Lietuvos) laiku.
Eismas paleidžiamas pusmečiu anksčiau nei numatyta valstybinėje sutartyje. Joje buvo numatyta, kad tiltas transporto eismui bus atidarytas 2018 metų gruodį.
Pirmieji tiltu pereis Krymo ir Kubanės gyventojai.
„Lengvojo transporto ir keleivinių autobusų eismas bus paleistas vienu metu abiejose Kerčės sąsiaurio pusėse – dviem juostomis abiejose pusėse. Maksimalus leistinas važiavimo greitis bus 90 km per val., sustoti ant tilto vus draudžiama“, – rašoma pranešime.
Kerčės sąsiauryje pastatytas tiltas sujungė Maskvos aneksuotą Krymą su Rusijos žemynine dalimi.
Rusija aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį 2014 metų kovą, kai Kijeve per proeuropietišką Maidano revoliuciją buvo nuverstas prorusiškas šalies prezidentas Viktoras Janukovyčius.
Paskelbė papildomas sankcijas
Tuo metu Europos Sąjunga pirmadienį įvedė sankcijas penkiems aukšto rango rinkimų pareigūnams Kryme, dėl jų vaidmens 2014 metais Maskvos aneksuotame pusiasalyje organizuojant Rusijos prezidento rinkimus.
Visiems penkiems Krymo rinkimų komisijos ar Sevastopolio rinkimų komisijos aukšto rango nariams uždrausta atvykti į ES, įšaldytas jų turtas Bendrijoje. ES „juodajame“ sąraše dar yra 150 kitų asmenų.
Europos Sąjunga pirmadienį įvedė sankcijas penkiems aukšto rango rinkimų pareigūnams Kryme.
Sankcijos minimiems penkiems pareigūnams paskelbtos „dėl jų dalyvavimo organizuojant 2018 metų kovo 18-osios Rusijos prezidento rinkimus neteisėtai aneksuotame Kryme ir Sevastopolyje, tuo aktyviai paremiant ir įgyvendinant politiką, pakertančią Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenumą ir nepriklausomybę“, sakoma Europos Vadovų Tarybos pareiškime.
Individualios sankcijos yra dalis priemonių, kuriomis ES siekia nubausti Maskvą už jos paramą prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje, kur konfliktas prasidėjo 2014 metų pradžioje, po Krymo aneksijos.
2014 metų vasarą įvestos plačios ekonominės sankcijos Rusijos naftos, gynybos ir bankininkystės sektoriams gruodį buvo pratęstos šešiems mėnesiams.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova sakė, kad Maskva „pasilieka teisę atitinkamai reaguoti į naujausią priešišką ES žingsnį“.
Sankcijos Rusijai „virto „solidarumo“ Europos Sąjungoje demonstravimo ritualu“, sakė M.Zacharova.
„Vienintelis praktinis jų rezultatas yra „dirgiklių“ kaupimas, trukdantis pradėti abipusiai naudingą dialogą ir bendradarbiavimą su Rusija mūsų piliečių labui“, – pridūrė ji.
