Jungtinės Valstijos ir NATO anksčiau šią savaitę pareikė rašytinius atsakymus į didelio masto saugumo reikalavimus, kuriuos joms iškėlė Rusija, ragindamos Vakarus pažadėti niekada nepriimti Ukrainos į JAV vadovaujamą saugumo aljansą.
„JAV ir NATO atsakymuose neatsižvelgiama į pagrindinius Rusijos nuogąstavimus – be kita ko, susijusius su NATO plėtros užkardymu ir atsisakymu dislokuoti smogiamąsias ginkluotės sistemas prie Rusijos sienų“, – sakė V.Putinas E.Macronui, remiantis Kremliaus paskelbtu pranešimu apie jųdviejų pokalbį telefonu.
V.Putinas taip pat sakė, kad JAV „ignoravo“ kitus svarbius Rusijos išsakytus susirūpinimą jai keliančius klausimus ir nesugebėjo paaiškinti, kaip būtų galima užtikrinti saugumą Europoje nepažeidžiant kitas šalis neraminančių momentų dėl gynybos.
Kremlius nurodė, kad abu lyderiai kalbėjosi ilgai, o V.Putinas pasakė E.Macronui, kad „atidžiai“ išnagrinės JAV ir NATO atsakymus, o „po to nuspręs dėl savo tolesnių veiksmų“.
Tuo metu Eliziejaus rūmų paskelbtame pranešime apie lyderių pokalbį sakoma, kad jiedu sutarė dėl poreikio deeskaluoti situaciją dėl Ukrainos, o V.Putinas E.Macroną patikino „neturintis jokių puolimo planų“.
Skambutis „leido mums sutarti dėl deeskalavimo būtinybės“, per spaudos konferenciją žurnalistams sakė E.Macrono patarėjas.
„Prezidentas Putinas nepareiškė apie jokius puolimo planus ir sakė norintis tęsti derybas su Prancūzija ir mūsų sąjungininkais“, – pridūrė jis.
Prie Ukrainos sienų dešimtis tūkstančių karių sutelkusią Rusiją Vakarai kaltina rengiantis galimai invazijai į provakarietišką savo kaimynę ir pagrasino beprecedentėmis sankcijomis, jei įsiveržimas įvyks. Pati Maskva neigia turinti tokių planų.
Maskvos praeitą mėnesį Vakarams pateiktuose projektuose yra reikalavimai nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijose, nesteigti naujų JAV karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose.
Ketvirtadienį Rusija pareiškė, kad jai pateiktuose atsakymuose į jos susirūpinimą neatsižvelgiama, bet tolesnių derybų galimybės neatmetė.
Eliziejaus rūmai trečiadienį kaip „teigiamą signalą“ sveikino Paryžiuje vykusias Rusijos ir Ukrainos, taip pat Prancūzijos ir Vokietijos, pareigūnų derybas, per kurias buvo priimtas pirmasis bendras Maskvos ir Kijevo rašytinis pareiškimas dėl konflikto Rytų Ukrainoje nuo 2019 metų.
V.Putinas penktadienį E.Macronui sakė, kad Kijevui svarbu užmegzti „tiesioginį dialogą“ su separatistų lyderiais karo nusiaubtuose Ukrainos rytuose.
„Atsižvelgiant į Paryžiuje vykusio susitikimo rezultatus, pasitvirtino nuotaikos tolesniam Rusijos ir Prancūzijos darbui šiuo formatu“, – pareiškė Kremlius.
