V.Putinas gali sulaukti dar vieno arešto orderio iš Hagos

Po birželio pabaigoje nutraukto privačios karinės bendrovės „Wagner“ maišto Rusijos prezidentas pripažino, kad ši kovotojų grupuotė buvo išlaikoma iš Rusijos biudžeto.

Jo teigimu, Maskva „visiškai finansavo“ samdinius nuo 2022 m. gegužės mėn. iki 2023 m. gegužės mėn. ir išleido jiems apie 1 mlrd. dolerių iš valstybės biudžeto.

Toks pareiškimas atveria naujas galimybes Tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorams ištirti masinius karo nusikaltimus, kuriuos įvykdė „Wagner“ kovotojai, ir nustatyti tiesioginį ryšį tarp šių nusikaltimų ir Rusijos vadovybės, įskaitant V.Putiną.

Ekspertai pažymėjo, kad nors vien tik finansavimas gali būti nepakankamas įrodymas, kad asmuo būtų patrauktas atsakomybėn už tarptautinį nusikaltimą, tačiau Rusijos prezidentas nebegalės neigti „pakankamos kontrolės“ ar tiesioginio ryšio su „Wagnerio“ grupuote.

Taigi dėl ryšio su „Wagner“, apie kurį aiškiai pareiškė pats V.Putinas, jis gali tapti tyrimo taikiniu, o Tarptautinis baudžiamasis teismas galiausiai gali išduoti jo arešto orderį dėl teroristine laikomos organizacijos veiklos.

Pasak TBT pirmininko Peterio Hoffmanno, nauji arešto orderiai pirmiausia priklauso nuo Tarptautinio baudžiamojo teismo prokuroro veiksmų.

„Jis gali prašyti išduoti arešto orderį TBT ikiteisminio tyrimo teisėjų, kurie nuspręs, ar yra pagrindas išduoti būsimus arešto orderius. Tačiau, be abejo, prokuroras aiškiai parodė, kad jis aktyviai vykdo naujus tyrimus Ukrainoje, taip pat ir kitose šalyse, todėl tikimės, kad šiuo atžvilgiu bus imtasi daugiau veiksmų“, – „Voice of America“ tvirtino P.Hoffmannas.

Pirmasis arešto orderis V.Putinui buvo išduotas kovo 17 d. Kartu su Rusijos vaiko teisių pareigūne Marija Lvova-Belova šalies vadovas kaltinamas prievarta deportavus Ukrainos vaikus į Rusiją.

Dabar V.Putinas, tribunolo prašymu, gali būti sulaikytas bet kurioje iš 123 Romos statutą ratifikavusių šalių.