V.Putinas grasina panaudoti taktinius branduolinius ginklus: ar įmanoma apie tai sužinoti iš anksto?

Pasak penkių dabartinių ir buvusių JAV pareigūnų, JAV ir sąjungininkų žvalgybos agentūros deda daugiau pastangų, kad aptiktų bet kokius Rusijos karinius veiksmus ar pranešimus, kurie galėtų reikšti, kad Vladimiras Putinas įsakė Ukrainoje panaudoti branduolinį ginklą. Tačiau šie pranešimai gali ateiti per vėlai, įspėja pareigūnai, su kuriais kalbėjosi leidinys „Politico“.
„Iskander-M“ raketa
„Iskander-M“ raketa / Sputnik nuotr.

Stebi labai atidžiai

Dauguma Rusijos orlaivių, taip pat įprastinių raketų ir raketų paleidimo įrenginių gali nešti ir mažesnius taktinius branduolinius ginklus. Šie ginklai yra skirti naudojimui mūšio lauke.

Tai reiškia, kad jei V.Putinas ar jo vadai nenori, kad pasaulis apie tai sužinotų iš anksto, JAV gali niekada nesužinoti, kada Rusijos pajėgos įprastinę amuniciją pakeitė branduoliniais užtaisais, rašo „Politico“.

Ši problema tampa vis opesnė, nes Rusijos pajėgoms sunkiai sekasi Ukrainoje, o ženklų, kad V.Putinas vis labiau nepopuliarus namuose, daugėja, ypač po to, kai praėjusią savaitę jis įsakė pradėti dalinę mobilizaciją.

„Mes tai stebime atidžiau“, – sakė JAV vyriausybės pareigūnas, turintis prieigą prie žvalgybinės informacijos apie Maskvos branduolines pajėgas ir strategiją. Šis pareigūnas kaip ir kiti asmenys, su kuriais kalbėjosi „Politico“, neįvardijami, nes neturi teisės kalbėti viešai.

Pastaruoju metu JAV ir sąjungininkų žvalgybos pajėgoms – oro, kosmoso ir kibernetinėje erdvėje – skiriama daugiau užduočių, taip pat labiau remiamasi komerciniais Žemės palydovais, kad būtų galima stebėti ir analizuoti Rusijos dalinių, kurie gali būti pasirengę gauti branduolinį įsakymą, veiksmus, sakė pareigūnas.

Daug dėmesio skiriama Rusijos anklavui Kaliningrade, įsiterpusiam tarp Lenkijos ir Lietuvos, kur Kremlius yra dislokavęs dvejopo naudojimo ginklų sistemas ir hipergarsines raketas.

Taip pat daug dėmesio skiriama Rusijos anklavui Kaliningrade, įsiterpusiam tarp Lenkijos ir Lietuvos, kur Kremlius yra dislokavęs dvejopo naudojimo ginklų sistemas ir hipergarsines raketas.

Pastarąją savaitę skrydžių stebėjimo interneto svetainėse buvo rodomi keli JAV karinių oro pajėgų elektroninio stebėjimo lėktuvai RC-135 „Rivet Joint“, skriejantys aplink Kaliningradą ir tariamai renkantys duomenis. Per pastaruosius kelerius metus Rusija atnaujino savo raketų saugyklas Kaliningrade, taip skatindama baimę dėl galimo branduolinių ginklų telkimo šioje teritorijoje.

Vis garsesni grasinimai

Po Rusijos invazijos į Ukrainą V.Putinas yra ne kartą netiesiogiai užsiminęs, kad gali griebtis branduolinių ar cheminių ginklų, kad pakeistų mūšio eigą arba jei iškiltų grėsmė pačiai Rusijai.

Tačiau praėjusią savaitę šie grasinimai tapo drąsesni, kai jis pareiškė, kad yra pasirengęs „panaudoti visas mums prieinamas priemones“, įskaitant „įvairius naikinamuosius ginklus“.

„Aš neblefuoju“, – pridūrė V.Putinas.

AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas
AP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Atsakydamos į tai Jungtinės Valstijos įspėjo apie „katastrofiškas pasekmes“, tačiau sąmoningai paliko atvirą klausimą, ką tiksliai tai reiškia.

„Mes pranešėme rusams, kokie būtų padariniai, tačiau buvome atsargūs kalbėdami apie tai viešai, nes iš savo perspektyvos norime išdėstyti principą, kad bus katastrofiškų padarinių, bet ne įsitraukti į retorinį žaidimą“, – sekmadienį sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas.

Pirmadienį Kremlius pareiškė, kad su Jungtinėmis Valstijomis kalbėjosi branduolinių ginklų klausimais. Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas taip pat, atrodo, bandė sumenkinti naujausią V.Putino retoriką, tvirtindamas, kad Rusija neplanuoja panaudoti branduolinių ginklų.

Tačiau antradienį, Maskvai ruošiantis aneksuoti apie 15 proc. Rytų Ukrainos teritorijos po pseudoreferendumų okupuotose teritorijose, vienas Kremliaus lyderių išsakė dar aiškesnį branduolinį grasinimą.

„Įsivaizduokime, kad Rusija yra priversta panaudoti baisiausią ginklą prieš Ukrainos režimą, įvykdžiusį didelio masto agresijos aktą, pavojingą pačiam mūsų valstybės egzistavimui, – „Telegram“ žinutėje sakė Rusijos Saugumo Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. – Manau, kad net ir tokiu atveju NATO tiesiogiai nesikištų į konfliktą“. „Demagogai anapus vandenyno ir Europoje nesiruošia mirti per branduolinę apokalipsę“, – pridūrė jis.

Itin sudėtinga užduotis

JAV strateginės vadavietės atstovas spaudai sakė, kad ši grupė „visada budi ir yra pasirengusi reaguoti, jei prireiktų“.

„Šiuo metu nepastebėjome jokių įrodymų, kad Rusija panaudos branduolinius ginklus, – sakė Joshua Kelsey. – Į šias grėsmes žiūrime labai rimtai, tačiau šiuo metu nematome jokių priežasčių, dėl kurių turėtume koreguoti savo branduolinę laikyseną“.

Vis dėlto gauti išankstinių žinių apie bet kokią gresiančią Rusijos ataką būtų sudėtinga užduotis. Maždaug dvi dešimtys Rusijos ginklų sistemų gali nešti ir įprastinius sprogmenis, ir mažo galingumo branduolines galvutes, sakė vienas JAV pareigūnas.

O viešai skelbiama, kad Rusija turi daugiau kaip 1900 taktinių branduolinių galvučių, dar vadinamųjų nestrateginiais branduoliniais ginklais.

Maždaug dvi dešimtys Rusijos ginklų sistemų gali nešti ir įprastinius sprogmenis, ir mažo galingumo branduolines galvutes.

„Tai viskas – nuo sparnuotųjų raketų, branduolinių torpedų, gravitacinių bombų iki vidutinio nuotolio balistinių raketų“, – sakė pareigūnas.

Žvalgybos agentūros, pasak pareigūno, yra įsitikinusios, kad Rusija nerizikuos pradėti plataus masto branduolinio karo, pradėdama masinį puolimą prieš Ukrainą ar NATO šalis.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos termobranduolinė tarpžemyninė balistinė raketa RS-24 „Jars“
AFP/„Scanpix“ nuotr./Rusijos termobranduolinė tarpžemyninė balistinė raketa RS-24 „Jars“

„Jie niekada nenaudos strateginio branduolinio ginklo, – sakė vyriausybės pareigūnas. – Jie niekada nepaleis tarpžemyninės balistinės raketos arba [Tu-95] bombonešio, pakrauto megatonos klasės kovinėmis galvutėmis. Jie tik panaudos trumpojo nuotolio ginklą. Jie turi kovinių galvučių, kurias mes vadiname mikroatominėmis, kurių sprogstamoji galia siekia nuo dešimčių iki šimtų tonų.“

Palyginimui, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ant Japonijos miestų Hirosimos ir Nagasakio JAV numestų branduolinių bombų sprogstamoji galia siekė 15-20 kilotonų, t. y. 15 000–20 000 tonų.

„Tai vis dar didelė bomba“, – sakė pareigūnas, turėdamas omenyje mikroatomines bombas, tačiau pabrėžė, kad „galima sutelkti dėmesį į tikrai nedidelius taktinius taikinius. ... Nebus daug radiacijos“.

Žinoma, kad Rusija taip pat turi mažesnio galingumo atominių ginklų, skirtų naudoti mūšio lauke, kurie yra daug galingesni, įskaitant ir kilotonų diapazono. Jie prilygsta arba pranoksta ant Japonijos numestas bombas.

„Scanpix“ nuotr./Hirošima
„Scanpix“ nuotr./Hirošima

Aukščiausi žvalgybos pareigūnai pastaraisiais mėnesiais vis dažniau perspėja apie didėjančią Rusijos priklausomybę nuo taktinių branduolinių ginklų jos karinėje strategijoje.

Nacionalinės žvalgybos direktorė Avril Haines vasario mėnesį Kongresui sakė, kad Rusija „plečia ir modernizuoja savo didelį, įvairialypį ir modernų nestrateginių sistemų, galinčių nešti branduolines arba įprastines kovines galvutes, rinkinį“.

„Maskva, – pridūrė ji, – mano, kad tokios sistemos suteikia galimybių atgrasyti priešininkus, kontroliuoti galimų karo veiksmų eskalavimą ir pasipriešinti JAV ir sąjungininkų kariuomenei prie jos sienų“.

Gali ir nepavykti sužinoti iš anksto

JAV kariuomenės vadai ir žvalgybos ekspertai tikisi, kad pirmasis požymis, jog Rusija nusprendė Ukrainoje imtis branduolinių veiksmų, nebus grybo formos debesis, kuris kyla sprogus atominei bombai.

„Per visą šį Ukrainos karo procesą administracija praleido labai daug laiko kalbėdama apie tai, kiek daug įžvalgų turėjo apie tai, ką Rusija planuoja, o paskui – ką Rusija ketina daryti prasidėjus karui“, – sakė buvęs aukštas Nacionalinio saugumo tarybos pareigūnas, kuris iki šiol pataria JAV strateginei vadovybei.

Pareigūnas teigė, kad administracijos komentarai rodo, jog, siekiant išsiaiškinti, ar toks įsakymas buvo duotas ir kokie konkretūs Rusijos padaliniai, kurie, kaip manoma, yra apmokyti naudotis branduoliniais ginklais, gali jį vykdyti, buvo naudojamasi įvairiomis žvalgybos informacijos rinkimo priemonėmis – nuo šnipų iki pasiklausymo metodų.

„Tai rodo, kad tam tikros prieigos yra gana geros, kalbant apie įsiskverbimą į Rusijos sistemą“, – sakė pareigūnas, pavartojęs trumpinius, reiškiančius žmonių ir signalų žvalgybą.

Tačiau nepaprastai sudėtinga yra tai, kad Rusija turi 23 skirtingas dvejopo naudojimo ginklų sistemas, kurių daugelį naudojo Ukrainoje.

„Jei rusai turi sistemą savo arsenale kaip įprastinį ginklą, galima gana drąsiai manyti, kad ji turi ir branduolinę kovinę galvutę, – sakė asmuo. – Beveik kiekvienas rusų turimas ginklas gali būti branduolinis. Jei tai artilerijos sistema, jei tai oro gynybos sistema, jei tai torpeda, jei tai sparnuotoji raketa, ji gali turėti branduolinį užtaisą“.

Pirmasis JAV pareigūnas kaip pavyzdį pateikė trumpojo nuotolio balistinių raketų sistemą „Iskander“, kuri gali šaudyti ir įprastinėmis, ir branduolinėmis galvutėmis.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Iskander“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./„Iskander“

Vis dėlto gali būti subtilių požymių, leidžiančių pastebėti, kad branduolinio ginklo panaudojimo variantas gali būti pradėtas įgyvendinti. Pavyzdžiui, tam tikri vienetai, turintys priemonių nedideliam branduoliniam užtaisui paleisti, elgiasi neįprastai, tarkim, atitraukia vienas pajėgas ar įrangą, bet ne kitas.

„Galėtume pagalvoti: „Hm, tai šiek tiek skiriasi nuo to, kaip jie paprastai veikia. Jie siunčia šį vieną dalinį, bet visus kitus atitraukia atgal. Tai tikrai skiriasi. Tai keista“, – vieną iš galimų scenarijų išdėstė vyriausybės pareigūnas.

Kiti mano, kad V.Putino režimas gali norėti pranešti savo ketinimus, tikėdamasis įgyti diplomatinių svertų.

„Manau, kad rusai, jei jie ruošiasi tai daryti, bandytų tai parodyti“, – sakė Franklinas Milleris, buvęs Pentagono veteranas ir Nacionalinio saugumo tarybos (NST) branduolinės politikos pareigūnas George'o W.Busho administracijoje.

„Jie demonstratyviai parodytų, kad branduoliniai užtaisai būtų išvežti iš specialių saugyklų. Jie duotų mums užuominą, kad perkelia šaudmenis iš centrinių saugyklų į šaudymo padalinius. O tada duotų mums daugiau laiko apie tai pagalvoti ir susirūpinti“, – sakė jis.

F.Milleris, kuris dabar yra „The Scowcroft Group“ konsultantas, pridūrė, kad „teoriškai galima pamatyti, kaip jie pakrauna ginklą į lėktuvą arba vykdo kokią nors specialią veiklą aplink vidutinio nuotolio raketų paleidimo įrenginį“. Tačiau jis mano, kad „tai mažiau tikėtina“.

Kitas scenarijus gali būti toks, kad iš anksto bus pranešta tik prieš kelias minutes, sakė F.Mileris.

Buvęs aukšto rango NST pareigūnas taip pat sutiko, kad „jie gali norėti, kad mes pamatytume kai kuriuos iš šių dalykų“.

Tačiau kitas JAV pareigūnas nesitiki, kad apie tai bus pranešta iš anksto: „Dėl tų mažesnių branduolinių ginklų mes tikriausiai nesužinosime.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis