Iš D.Trumpo ir V.Putino susitikimo Helsinkyje liepos 16-ąją kaip nugalėtojas išeis tik vienas asmuo – vyrukas, kuris mėgsta pusnuogis jodinėti Sibire, o ne ekscentrikas, po golfo laukus ne vaikščiojantis, o judantis vežimėliu.
Visi kiti? Mes pralaimime – galimybės kažkokiu būdu susitarti dėl taikos ir klestėjimo nutolsta dar labiau.
Mat Helsinkyje įvyksiantis JAV ir Rusijos viršūnių susitikimas bus pirmasis, kuriame dalyvaus nacionalistinių pažiūrų populistai. Ir V.Putinas, ir D.Trumpas visiškai nesijaudina dėl taisyklėmis paremtos tarptautinės tvarkos likimo.
D.Trumpui nerūpi aljansai ir multilateralizmas, kurį praėjusiame amžiuje taip kruopščiai statė ir puoselėjo ankstesni JAV prezidentai. O V.Putinas, kuris 2014-aisiais aneksavo Krymą, karine jėga perbraižė valstybių sienas – Europoje to nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo.
Kitoks transatlantinis aljansas?
Nieko nuostabaus, kad JAV sąjungininkai Europoje ir vėl gūžiasi nujausdami dar vieną ataką prieš tai, ką jie taip desperatiškai stengiasi išsaugoti – pokarinę Senojo žemyno saugumo architektūrą, Europos Sąjungą ir liberalią demokratiją.
JAV atsitraukimas iš Europos dar Šaltojo karo metu buvo bene didžiausias Sovietų Sąjungos strateginis tikslas.
D.Trumpas su V.Putinu susitiks vos kelios dienos po NATO viršūnių susitikimo, kuriame laukiama naujų jo išpuolių prieš tariamus veltėdžius europiečius, ir viešnagės Jungtinėje Karalystėje, kur beveik neabejotinai bus įvykę dideli protestai.
Tad apsilankymas Helsinkyje JAV prezidentui taps kone užuovėja ir galimybe pabendrauti su kitu „stipriu“ lyderiu.
D.Trumpo pasaulėžiūra, paremta teze „Amerika pirmiausia“ (America First), V.Putinui tikriausiai yra didžiausia politinė dovana nuo pat 1999-ųjų, kai Boriso Jelcino komanda jam pasakė, kad jam teks pakeisti pasiligojusį Rusijos prezidentą.
Mat JAV atsitraukimas iš Europos dar Šaltojo karo metu buvo bene didžiausias Sovietų Sąjungos strateginis tikslas. Dabar V.Putinas greičiausiai mano, kad misija visiškai įmanoma.
Juk jei ekstremistinės politinės jėgos, kurios, beje, taip mėgsta V.Putino Rusiją, iš tiesų įsivyraus Europoje, Rusijos prezidentas jau galės įsivaizduoti visai kitokį transatlantinį aljansą. Šis būtų paremtas autoritarizmu ir baltųjų krikščionių nacionalizmu.
Faktas, kad Baltuosiuose rūmuose yra įsikūręs JAV prezidentas, kuris žemina sąjungininkus, abejoja NATO nauda, puola Angelą Merkel ir teigia, esą „ES galbūt yra blogesnė nei Kinija“ Kremliui išties yra tarsi Dievo dovana.
Suvilios tuščiais pažadais
Į Helsinkį V.Putinas neabejotinai atsiveš KGB sukauptą žinių bagažą ir apsuks D.Trumpą aplink savo pirštą. Rusijos lyderis nesunkiai išloš iš fakto, kad D.Trumpas daug ko tiesiog neišmano ir apskritai yra apsėstas tuštybės.
Be to, V.Putinui į naudą išeis ir tai, kad D.Trumpas Helsinkyje ir vėl bus nenuspėjamas net savo paties patarėjams.
Kai V.Putinas kovą buvo perrinktas Rusijos prezidentu, D.Trumpo patarėjai pabrėžė, kad jo sveikinti nereikėtų – žinoma, JAV prezidentas neatsispyrė ir pasveikino V.Putiną.
Tiesą sakant, D.Trumpas įsitikinęs, kad užsienio politikoje skina vieną pergalę po kitos. O po susitikimo su Šiaurės Korėjos diktatoriumi Kim Jong Unu – nesvarbu, kad iš istorinio įvykio daugiausia išlošė Kinija – jis mano, kad pasilinksminti galės ir Europoje.
JAV sąjungininkai Europoje labiausiai būgštauja dėl galimybės, kad D.Trumpas gali nuspręsti sustabdyti bendras karines pratybas su partneriais Senajame žemyne.
„Gali būti savotiškas susitikimo su Kim Jong Unu variantas – įmanoma, kad jis (D.Trumpas, – red.) užsimins apie JAV karių išvedimą iš Europos. NATO koridoriuose tai yra pagrindinis nerimo šaltinis“, – teigė buvęs Slovakijos ambasadorius NATO Tomašas Valašekas, dabar vadovaujantis tyrimų centrui „Carnegie Europe“.
JAV sąjungininkai Europoje labiausiai būgštauja dėl galimybės, kad D.Trumpas gali nuspręsti sustabdyti bendras karines pratybas su partneriais Senajame žemyne.
Sunku pervertinti faktą, kokios nelygios abiejų lyderių galimybės. V.Putinas Maskvoje yra pastatęs savotišką sukarintą autokratiją, o D.Trumpą bent jau teoriškai varžo JAV Kongresas – ypač dėl sankcijų Rusijai, kurių jis negali tiesiog imti ir atšaukti.
V.Putinas bendravo jau ne su vienu buvusiu JAV prezidentu, ir ne vienas jų lygiai taip pat bandė taisyti dvišalius santykius – kol Kremlius vėl ir vėl parodydavo, kad konfrontacija su amerikiečiams vidaus auditorijai labai patinka, tad niekur nedings.
Sėkmingo pasaulio futbolo čempionato V.Putinui nė nereikia. Jis greičiausiai lengvai apmaus D.Trumpą netikromis nuolaidomis Sirijoje – pavyzdžiui, pažadėdamas apriboti Irano įtaką Vidurio Rytuose.
Narcizas prieš operatyvininką
Praėjusį pirmadienį Baltieji rūmai pranešė, kad JAV „nepripažįsta Rusijos bandymo aneksuoti Krymą“. Tai lyg ir galima suprasti kaip bandymą sutramdyti D.Trumpą, kuris prieš tai į klausimą dėl Krymo pripažinimo Rusijai atsakė vienu žodžiu: „Pamatysime.“
Vis dėlto skeptikai jau atkreipė dėmesį, kad Baltųjų rūmų išplatintame pranešime naudojamas esamasis laikas. Tad niekada nesakyk niekada.
V.Putinui negali nepatikti sudaromas įspūdis, kad Vašingtonas ir Maskva kartu sprendžia pasaulio reikalus – visai kaip per Šaltąjį karą.
Nors šalia Johno Boltono, D.Trumpo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, kuris praėjusią savaitę Maskvoje susitiko su V.Putinu, sėdėjo nuostabi Rusijos ekspertė Fiona Hill, kažin ar jos išmanymas pasiekia D.Trumpo ausis.
Rusija nebėra supervalstybė. Šios šalies ekonomika dydžiu prilygsta Italijai, nelygybė – rekordinė, daugėja protestų. Gynybos biudžetas – tik trupinys amerikietiškojo. Rusai emigruoja, iš valstybės plaukia kapitalas
Bet intervencijos Ukrainoje ir Vidurio Rytuose padeda V.Putinui kompensuoti savo nesėkmingas pastangas modernizuoti Rusiją. Ir vien faktas, kad dvišalis susitikimas su D.Trumpo apskritai įvyks, jam yra pergalė.
V.Putinui negali nepatikti sudaromas įspūdis, kad Vašingtonas ir Maskva kartu sprendžia pasaulio reikalus – visai kaip per Šaltąjį karą.
Amerikos gerbėjai Europoje dažnai sako, kad D.Trumpo kalbos nieko nereiškia, ypač kalbant apie Rusiją, nes JAV iš tikrųjų padvigubino Europos gynybai skiriamas lėšas. Tačiau ginklai ir kariai daug nereikš, jei JAV prezidentas iš esmės bus priešiškas Europai – o taip ir yra.
„Pats kalbėjimasis su Putinu nėra problema. Svarbu tai, kas jam yra sakoma. Helsinkyje Trumpas bus narcizas, kuris manys, kad kuria istoriją. Tuo metu Putinas slapta kikens“, – konstatuoja N.Nougayrede.
