„Buvo aptarti bendradarbiavimo kovojant su koronaviruso pandemija klausimai, akcentuojant galimas bendros vakcinų gamybos perspektyvas“, – rašoma Kremliaus pranešime.
„Sutarta toliau tęsti kontaktus šiuo klausimu tarp abiejų šalių sveikatos apsaugos ministerijų ir kitų profilinių struktūrų“, – priduriama pranešime.
Tiek Rusija, tiek Vokietija neseniai pradėjo masinį skiepijimą, siekdamos pažaboti viruso plitimą ir išvengti visuotinio karantino sugrąžinimo.
Vokietija skiepijimui naudoja farmacijos bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ sukurtą vakciną, o Rusija – savo sukurtą preparatą „Sputnik V“, pavadintą pagal Sovietų Sąjungos paleistą pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą.
Rugpjūtį Rusija užregistravo pirmąją pasaulyje vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, tačiau tokį žingsnį atliko dar nepradėjusi plataus masto klinikinių tyrimų. Vakarų ir kai kurie Rusijos ekspertai reiškė susirūpinimą dėl per didelės skubos kuriant šią vakciną, o kritikai ją apibūdino kaip priemonę Rusijos geopolitinei įtakai padidinti.
Rusija masinę vakcinaciją pradėjo gruodžio pradžioje. Pirmiausia skiepijami didelės rizikos grupėms priskiriami žmonės, įskaitant medikus, mokytojus ir senjorus.
„Sputnik V“ sukūrusio Gamalėjos nacionalinio epidemiologijos ir mikrobiologijos tyrimų centro direktorius Aleksandras Gincburgas antradienį sakė, kad Rusijoje jau paskiepyti daugiau kaip milijonas žmonių.
Maskva taip pat išsiuntė vakcinos siuntas į Baltarusiją, Serbiją bei Argentiną, be to, paskelbė, kad 2,6 mln. dozių bus perduota Bolivijai. Šalis pripažįsta nebepajėgianti užtikrinti reikiamų gamybos pajėgumų.
Nors „Sputnik V“ sulaukė skeptiškos reakcijos Vakaruose, gruodį farmacijos milžinė „AstraZeneca“ paskelbė, kad per klinikinius bandymus naudos savo preparato ir rusiškos vakcinos kombinaciją. Abi vakcinos sukurtos naudojant žmogaus adenoviruso vektorius. Visgi kol kas neaišku, kad šie bandymai prasidės.
Kremliaus spaudos tarnyba taip pat nurodė, kad lyderiai per pokalbį aptarė ir kai kuriuos Ukrainos konflikto „sureguliavimo aspektus, pirmiausia – dėl Minsko „priemonių komplekso“ ir „Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimuose pasiektų susitarimų įgyvendinimo“.
Pastarąjį kartą V.Putinas ir A.Merkel telefonu kalbėjosi gruodžio 7 dieną. Tąsyk, remiantis Rusijos prezidento spaudos tarnybos išplatintu pranešimu, lyderiai aptarė padėtį Kalnų Karabache ir Ukrainos rytuose, taip pat dvišalių santykių darbotvarkę, įskaitant abiejų šalių sveikatos apsaugos ministerijų kontaktus vakcinų nuo COVID-19 klausimais.
Vokietijos vyriausybės spaudos tarnyba po to pokalbio savo ruožto informavo, kad A.Merkel ir V.Putinas, be padėties Kalnų Karabache ir Ukrainos rytuose aptarimo, taip pat palietė rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo temą.
44 metų A.Navalnas pasijuto blogai per skrydį iš Tomsko į Maskvą rugpjūtį. Lėktuvui neplanuotai nutūpus Omske, jis buvo nuvežtas į šio miesto ligoninę, o po poros dienų komos būklės nuskraidintas į Vokietiją gydyti.
Laboratorijų Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje, taip pat Cheminio ginklo uždraudimo organizacijos (OPCW) atlikti tyrimai parodė, jog Kremliaus kritiko organizme buvo sovietų mokslininkų sukurtos kovinės medžiagos „Novičiok“ pėdsakų.
Rusijos valdžia kategoriškai neigia bet kokį savo vaidmenį šiame apnuodijime.