Tačiau pastarojo meto retorika slopino viltis, kad šiame procese gali būti pasiektas proveržis.
Japonijos premjero Shinzo Abe vizitas yra jau 25-asis kartas nuo 2013 metų, kai jis susitiko su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tai atspindi lyderių pastangas plėtoti bendradarbiavimą, nepaisant teritorinių ginčų.
Sovietų armija keturias Kurilų salas tarp Ochotsko jūros ir Ramiojo vandenyno užėmė paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis.
Tokijo atsisakymas pripažinti Maskvos valdžią šiose salose daugiau kaip septynis dešimtmečius yra kliūtis taikai.
Prieš derybas už uždarų durų V.Putinas Japonijos premjerui sakė, kad abiejų šalių diplomatai „daug dirbo dėl klausimų, susijusių su taikos susitarimu“, o Sh.Abe atsakė, kad yra suinteresuotas plėtoti ryšius.
Tačiau nepaisant gerų jų asmeninių santykių ir diplomatinio sujudimo nuo lapkričio, kai abu lyderiai sutarė spartinti taikos derybas, pastarojo meto pareiškimai abiejose sostinėse rodytų, kad kompromisas dar toli.
„Ištęstas“ procesas
Maskva tūžmingai reagavo į Sh.Abe naujametinę kalbą, kurioje jis sakė, jog minimose salose gyvenantiems rusams reikėtų padėti pripažinti, kad „jų namų priklausomybė pasikeis“.
Praėjusią savaitę Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Japonija turėtų liautis vadinusi įstatymuose minimas salas savo Šiaurinėmis Teritorijomis, taip pat pareiškė, kad spręsti šį ginčą trukdo Tokijo karinis aljansas su Vašingtonu.
Tokijui reikia pripažinti visas ginčijamas Kurilų salas Rusijos dalimi, kad galėtų tęstis taikos derybos, sakė S.Lavrovas.
„Kodėl Japonija yra vienintelė šalis pasaulyje, negalinti sutikti su visais Antrojo pasaulinio karo rezultatais?“ – klausė jis.
Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas sakė, kad derybos tikriausiai bus „ištęstas procesas“, taip dar labiau sumažindamas viltis, jog greitai gali būti rastas sprendinys.
Sh.Abe apsilankymas Maskvoje yra pirmas jo kelionės Europoje etapas. Trečiadienį jis pasakys kalbą Pasaulio ekonomikos forume Davose Šveicarijoje.
„Galinga viešoji nuomonė“
D.Peskovas pirmadienį sakė, kad Japonija kol kas nepateikė jokių oficialių pasiūlymų, pagrįstų pretenzijomis tik į dvi iš keturių ginčijamų salų.
Tokią galimybę 6-ajame dešimtmetyje, dar prieš Tokijo aljansą su JAV, svarstė tuometinė Sovietų Sąjunga.
Ginčijamos Kurilų salos yra Iturupas, Kunaširas, Chabomajus ir Šikotanas. Viena jų yra mažiau nei 10 km nuo Japonijos Hokaido salos. Trys šių salų yra gyvenamos, o Chabomajus tėra salelių grupė, kurioje tik budi pasieniečiai.
Japonų naujienų agentūra „Kyodo“ remdamasi šaltiniais vyriausybėje pranešė, kad Sh.Abe linksta sutikti su tokiomis gairėmis taikos sutarčiai.
Tačiau neaišku, ar Kremlius norės perduoti net dvi mažesniąsias salas, Šikotaną ir Chabomajų.
Ši salų grandinė užtikrina Rusijai strateginę Ochotsko jūros kontrolę.
Net negyvenamų salų atidavimas būtų nepalankiai įvertintas Rusijoje, kur Antrasis pasaulinis karas turi nepaprastą simbolinę reikšmę, o teritoriniai pokario laimėjimai yra laikomi nediskutuotinu dalyku.
Antradienį prie Japonijos ambasados Maskvoje susirinko protestuotojų grupelė su raudonomis kairiųjų vėliavomis. Kairiųjų politikas Sergejus Udalcovas socialiniame tinkle „Facebook“ parašė, kad 11 žmonių sulaikė policija.
Nepriklausomo Levados centro praėjusio mėnesio apklausa rodė, kad 74 proc. rusų nepritartų kai kurių salų išmainymui į taikos sutartį. Priešingą nuomonę pareiškė tik 17 proc. respondentų.
Kad susitarimas veiktų, „didžioji dauguma visuomenės Rusijoje ir Japonijoje turi remti susitarimą“, tad Kremlius turi arba įtikinti rusus, kad toks sprendimas būtų visuomenės labui, arba praleisti retą progą pagerinti santykius su kaimyne Azijoje, laikraštyje „Vedomosti“ rašė Dmitrijus Treninas, vadovaujantis Carnegie centrui Maskvoje.
Rusijos valstybinė televizija viršūnių susitikimą vertino santūriai.
Naujienų laidų vedėjas Dmitrijus Kiseliovas ginčijo net mintį, kad Japonija galėtų būti Rusijos draugė, kol nepritaria Maskvos politikai, o jos teritoriją yra „okupavę“ JAV kariškiai.
Kalbėdamas apie Kurilus savo populiarioje laidoje „Vesti nedeli“ („Savaitės naujienos“) D. Kiseliovas teigė, kad 90 proc. rusų nepritaria jokių salų grąžinimui Japonijai.
„Ar Putinas norėtų ignoruoti šią galingą viešąją nuomonę?“ – klausė jis ir atsakė: „Neįmanoma.“
