V.Putinas jau kariauja su NATO: tam pasitelkė visą priemonių arsenalą, išskyrus vieną

Birželio pradžioje Čekijos sostinėje kažkas pabandė padegti autobusų garažą, tačiau kėslams neišdegus, nesėkmingas padegimas nesulaukė didelio dėmesio. Po kiek laiko šalies premjeras Petras Fiala pažymėjo, kad „labai tikėtina“, jog už to slypi Maskva, atkreipė dėmesį žiniasklaidos grupės CNN žurnalistai.

Tai – tik vienas iš daugelio per kelis mėnesius Europoje užfiksuotų incidentų. Vasario mėn. Rygoje padegtas Okupacijos muziejus. Kovo mėn. sudegė sandėlis Londone. Gegužės mėn. liepsnojo prekybos centras Varšuvoje. Balandžio mėn. Vokietijos policija suėmė kelis asmenis, įtariamus planavus sprogdinimus ir padegimus, o Prancūzijos valdžios institucijos pradėjo antiteroristinį tyrimą po to, kai sulaikė įtariamą sprogdintoją, kuris buvo sužeistas per nepavykusį sprogimą šio birželio pradžioje.

„Shutterstock“/Padegimas

Taip pat buvo užfiksuoti keli įtartini išpuoliai prieš asmenis: Ispanijoje rastas nušautas į Ukrainos pusę perbėgęs rusų pilotas, o Lietuvoje ištremtas Rusijos opozicijos veikėjas buvo žiauriai užpultas plaktuku.

Įvairiose Europos šalyse pranešta apie daugybę įsilaužimo atakų ir šnipinėjimo incidentų. Tuo pat metu Europos Sąjunga apkaltino Rusiją ir Baltarusiją migracij1 pasitelkiant kaip ginklą ir stumiant prieglobsčio prašytojus iš trečiųjų šalių prie savo sienų.

„Iš pažiūros atsitiktinius išpuolius sieja vienas bendras bruožas: vietos pareigūnų teigimu, visi jie yra susiję su Rusija. Ir nors atskirai jie gali atrodyti nereikšmingi, kartu šie incidentai, saugumo ekspertų teigimu, yra hibridinis Rusijos karas su Vakarais“, – rašo CNN.

„Mums gresia tai, kas nėra visavertė karinė ataka, tai yra šios hibridinės grėsmės... Viskas, pradedant kišimusi į mūsų politinius procesus, (pakertant) pasitikėjimą mūsų politinėmis institucijomis, dezinformacija, kibernetinėmis atakomis (...) ir sabotažo veiksmais prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą“, – praėjusią savaitę Kanadoje vykusiame renginyje aiškino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Eksperto nuomone, Rusija griebėsi sabotažo kampanijos kaip alternatyvos plataus masto karui su NATO. Rusijai jis būtų pražūtingas.

Londono karališkojo koledžo gynybos studijų vyresnysis bendradarbis Rodas Thorntonas įvertino, kad buvo pastebėtas su Rusija susijusių atakų modelis.

„Per pastaruosius kelis mėnesius neabejotinai padaugėjo būtent tokio pobūdžio operacijų. Tai yra kažkas, ką rusai stiprina“, – sakė jis.

Nors Maskva šiukštu neprisiima atsakomybės nė už vieną iš išpuolių, šalies prezidentas Vladimiras Putinas ne karą leido aiškiai suprasti, kad karą Ukrainoje laiko platesnio konflikto su NATO dalimi ir kad jo režimas vyriausybę Kyjive laiko tik Vakarų įgaliotine.

Užfiksuotas dėsningumas: sulig kiekviena reikšmingesne Vakarų pagalbos Ukrainai siunta ar naujų sankcijų Rusijai paketu – Kremlius stiprina savo sabotažą.

R.Thorntono nuomone, Rusija griebėsi sabotažo kampanijos kaip alternatyvos plataus masto karui su NATO. Rusijai jis būtų pražūtingas.

„Rusijos karinė doktrina jau seniai numato, kad reikia stengtis išvengti susidūrimo su NATO mūšio lauke, nes jie žino, kad pralaimėtų NATO pajėgoms, – aiškino jis. – Tai, ką jie daro, yra veiksmai, kurie yra žemiau ginkluoto konflikto slenksčio, todėl jie neskatina NATO atsako pagal 5 straipsnį“.

Analitikas pastebėjo, kad sąmoningai laikydama išpuolius žemiau ginkluoto konflikto slenksčio Rusija tikisi įvesti didesnę suirutę ir inicijuoti daugiau nesutarimų NATO viduje.

„NATO veikia tik tada, kai visos NATO valstybės narės veikia išvien. Nieko gero, jei Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, galbūt Prancūzija sako: „Darykime tai prieš Rusiją“, o kitos šalys sako: „Na, žinote, mes nenorime to daryti, mums reikia palaukti.“

„AP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) Rusijos tyrėja Nicole Wolkova nurodė, kad dabar pagrindinis Rusijos tikslas – sutrikdyti Vakarų karinės pagalbos Ukrainai srautus.

„Šios hibridinės operacijos yra Rusijos karo pastangų susilpninti Vakarų pasiryžimą remti Ukrainą ir pakirsti vienybę Vakaruose dalis, – aiškino ji CNN žurnalistams, perspėdama, kad ilgainiui Rusija gali ruoštis tiesioginei konfrontacijai. – Rusija nuo pat karo pradžios ir dabar vykdo šias hibridines operacijas prieš NATO, Vakarus, Europos Sąjungą, kartu bandydama pagerinti savo konvencinius karinius pajėgumus galimam būsimam konfliktui su NATO“.

Hibridinis karas

Rusijos stebėtojai vertina, kad Maskva jau daug metų stiprina savo hibridinio karo padalinius. Manoma, kad to ženklas yra liūdnai pagarsėjusio Rusijos šnipų vado Andrejaus Averjanovo paaukštinimas į aukščiausius Rusijos žvalgybos tarnybos postus 2020 m.

„Anksčiau jis vadovavo 29155 padaliniui, kuris žinomas dėl dalyvavimo Solsberio išpuolyje, jie bandė organizuoti perversmą Juodkalnijoje, vykdė Moldovos ir Makedonijos destabilizavimo operacijas“, – teigė Oleksandras Danyliukas, Karališkojo Jungtinių tarnybų instituto analitikas, buvęs Ukrainos karinės ir užsienio žvalgybos pareigūnas.

„Jo paaukštinimas ir naujo Specialiosios veiklos skyriaus, turinčio naujų įgaliojimų verbuoti savo išteklius, sukūrimas... tai labai stiprus rodiklis, kad Rusija bando plėsti savo pajėgumus“, – pridūrė jis.

O.Danyliukas paaiškino, kad dauguma žmonių yra tik Rusijos įgaliotiniai, kuriems moka šalies žvalgybos tarnyba. Jie nėra apmokyti vykdyti tokio pobūdžio operacijų, tad jie gali būti vertinami kaip rusų vykdomas testavimo mechanizmas, kuriuo siekiama išsiaiškinti, kur yra Vakarų kritinės nacionalinės infrastruktūros silpnosios vietos.

Jis taip pat nurodė, kad Rusijos saugumo aparatas nevengia pasitelkti nusikaltėlių savo nešvariems darbams atlikti, pasinaudodamas ryšiais su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu.

Ekspertas: Dabar Rusijos kibernetiniai agentai tikrina kibernetinio saugumo sistemų silpnąsias vietas, diegia kenkėjišką programinę įrangą, aiškinasi, kur ir kaip atakuoti ateityje. Jie lauks didžiosios dienos, kai to prireiks.

„Iš tikrųjų labai pavojinga ir nerimą kelia tai, kad jie naudojasi šiais tinklais, taip pat daugybe potencialiai smurtinių organizacijų, radikalių grupuočių, kraštutinių dešiniųjų grupuočių, kraštutinių kairiųjų grupuočių“, – pastebėjo O.Danyliukas.

Dėl nedidelės atskleistų atakų apimties, galima spėti, kad Rusijos tikslas ne kiek padaryti kuo didesnę žalą, bet kaip išgąsdinti vietos gyventojus.

Pasak tyrėjų, daugelį išpuolių lydi dezinformacijos kampanija, kuria siekiama nukreipti kaltę nuo Rusijos.

Tokios kampanijos vykdomos kartu su kibernetinėmis atakomis. Pastaraisiais mėnesiais kelios Europos šalys patyrė didelių įsilaužimų. Suomijos ir Estijos valdžios institucijos teigė, kad reguliariai buvo trikdomas GPS signalas, todėl tai turėjo įtakos skrydžiams.

Vasario mėn. kelios Prancūzijos vyriausybės tarnybos patyrė, kaip prancūzai apibūdino, „masinę kibernetinę ataką“, o birželio mėnesio pradžioje kraujo tyrimų laboratorija, aptarnaujanti kelias Anglijos ligonines, tapo išpirkos reikalaujančios programinės įrangos atakos taikiniu.

Tačiau analitikas R.Thorntonas įvertino, kad šie incidentai greičiausiai yra tik pradžia.

„Shutterstock“/Šnipinėjimas

„Dabar Rusijos kibernetiniai agentai tikrina kibernetinio saugumo sistemų silpnąsias vietas, diegia kenkėjišką programinę įrangą, aiškinasi, kur ir kaip atakuoti ateityje, – sakė jis. – Jie lauks didžiosios dienos, kai to prireiks“.

Nuvertinti Rusijos pajėgumai

NATO jau kelis mėnesius perspėja apie nekonvencines Rusijos atakas prieš Vakarus, sakydama, kad Maskva šnipinėjimu, kibernetinėmis atakomis, kišimusi į rinkimus, dezinformacija ir sabotažu bando destabilizuoti bloką ir susilpninti jo ryžtą padėti Ukrainai.

Tačiau iki šiol Europos vadovai nebuvo linkę tiesiogiai rodyti pirštu į Kremlių. Pasak saugumo tyrėjos Olgos Lautman, kuri specializuojasi organizuoto nusikalstamumo ir Rusijos žvalgybos operacijų srityje, pastaraisiais metais Maskva įgijo drąsos, nes retai kada buvo patraukiama atsakomybėn.

JAV ir kai kurios Europos šalys 2014 m. Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainoje įvedė ribotas sankcijas. Tačiau tik tada, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarai iš tikrųjų įtempė savo sankcijų raumenis prieš Rusiją.

O.Lautman nurodė, kad patiklumas Rusijos išpuolių atžvilgiu siekia bent jau 2006 m., kai Londone buvo nužudytas Aleksandras Litvinenka, buvęs Rusijos agentas, tapęs Kremliaus kritiku. Jis buvo nunuodytas retu radioaktyviu izotopu – poloniu-210. Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažino, kad tai buvo valstybės remiama Rusijos ataka. Kremlius visada neigė šį kaltinimą.

Mintis, kad Rusijos agresija baigsis galiausiai žlugus V.Putinui, yra „didžiausia Vakarų klaida“.

„Jiems pavyko išsisukti nuo atsakomybės. Visi žinojo, kad tai buvo Rusija. Turiu omenyje, kad (įtariamas) žudikas Andrejus Lugovojus buvo paaukštintas ir pateko į Dūmą, – atkreipė dėmesį analitikė. – Niekada nepamiršiu, kaip (ministrė pirmininkė) Theresa May pateikė Rusijai ultimatumą pateikti atsakymus. Ir jie per 48 valandas pristatė dar vieną lavoną – Nikolajų Gluškovą.“

V.Putino kritikas N.Gluškovas gyveno Jungtinėje Karalystėje po to, kai jam buvo suteiktas politinis prieglobstis. Praėjus savaitei po apnuodijimo Solsberyje jis buvo rastas negyvas savo namuose Londone. Nebuvo atlikta jokių areštų ir nenustatytas joks motyvas.

R.Thorntonas pastebėjo, kad NATO nenori tiesiogiai kaltinti Vladimiro Putino ir Rusijos valstybės, nes kyla eskalacijos ir Rusijos stūmimo į „visišką priešininkę“ pavojus.

„(Jie) tarsi sakytų, kad galbūt tai buvo nesąžininga Rusijos saugumo operacija, ar tikrai už to stovi Vladimiras Putinas, – kalbėjo jis. – Dabar tai visiškai atmesta“.

Deja, bet Rusija santykius su Vakarais vertina kaip nulinės sumos žaidimą: Rusija gali būti stipri tik tada, jei Vakarai ir NATO bus silpni.

„Rusija visada buvo priešiškai nusiteikusi Vakarų atžvilgiu, – atkreipė dėmesį R.Thorntonas. – Tai siekia dar caro laikus, idėja, kad Vakarai kelia grėsmę, kad Vakarai nori sužlugdyti Rusiją, padaryti ją mažesne, silpna valstybe... Taigi, kad ir kas bebūtų Kremliaus valdžioje, vis tiek išliks mąstysena, kad Vakarai iš esmės yra priešai.“

„Shutterstock“/Padegimas

Mintis, kad Rusijos agresija baigsis galiausiai žlugus V.Putinui, yra „didžiausia Vakarų klaida“, sakė O.Lautman ir prognozavo, kad vėlesni lyderiai ir toliau laikys Vakarus priešu, kol šalis neatsisakys Rusijos imperializmo idėjos, o tai nebus lengva.

„Ir Europa, ir visa tarptautinė bendruomenė, kuri nori pasaulinio stabilumo, turi suprasti, kad Rusija kariauja su mumis ir kad ji toliau eskaluos karą, jei mes nepradėsime veikti“, – teigia ji.