„Rusija apgailestaudama priversta konstatuoti, kad vienašališkas JAV pasitraukimas iš INF sutarties, remiantis išgalvota priežastimi, vieno iš pagrindinių dokumentų ginkluotės kontrolės srityje sužlugdymas kuo rimčiausiai komplikavo padėtį pasaulyje, sukūrė fundamentalių grėsmių visiems“, – sakoma Kremliaus išplatintame V.Putino pranešime spaudai.
Prezidentas pažymėjo, kad „visa atsakomybė už tai, kas įvyko, tenka Amerikos pusei“.
„Vietoje tarptautinio saugumo problemų nuodugnaus svarstymo JAV tiesiog nubraukė daug metų vykdytas pastangas mažinti didelio masto karinio konflikto, įskaitant branduolinio ginklo panaudojimą, tikimybę“, – pridūrė V.Putinas.
„Negalime ignoruoti susiklosčiusiose padėties, tenkintis niekuo nepagrįstais kolegų amerikiečių ir jų sąjungininkų pareiškimais apie taikos siekį“, – rašo jis.
„Kad būtų išvengta chaoso, neturinčio taisyklių, ribų ir įstatymų, reikia dar kartą pasverti visas įmanomas pavojingas pasekmes ir pradėti rimtą dialogą be jokių dviprasmybių, – sakoma V.Putino pareiškime. – Mes tam pasirengę.“
Rugpjūčio 2 dieną Jungtinės Valstijos pasitraukė iš INF sutarties, pareiškusios, kad Maskva pažeidinėjo šį susitarimą, draudžiantį abiem šalims turėti 500–5500 km nuotolio nuo žemės paleidžiamų raketų, galinčių nešti ir branduolines, ir įprastas kovines galvutes.
Atsakydama Rusija oficialiai paskelbė šios svarbios Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės sutarties galiojimo pabaigą, pažymėjusi, kad paktas žlugo „JAV iniciatyva“.
Vašingtonas daug metų kaltino Rusiją kuriant naujo tipo raketą 9M729, kuria, kaip teigia amerikiečiai, pažeidžiama INF sutartis. NATO palaikė šiuos kaltinimus.
Kaip nurodo NATO, raketos 9M729 gali nuskrieti maždaug 1,5 tūkst. kilometrų. Maskva tvirtina, kad jos skrieja tik 480 kilometrų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pernai spalio 20 dieną paskelbė apie ketinimus trauktis iš šio susitarimo. Gruodį valstybės sekretorius Mike'as Pompeo pareikalavo, kad Rusija per 60 dienų sunaikintų arba modifikuotų raketą 9M729.
Vėliau Vašingtonas sugriežtino savo poziciją ir pareiškė, kad jį tenkins tik patikrinamas raketos sunaikinimas.
Vasario mėnesį Vašingtonas pradėjo šešis mėnesius trukusią pasitraukimo iš sutarties procedūrą, o Maskva netrukus pasekė jo pavyzdžiu.
Bet kokioje naujoje sutartyje, kuria būtų varžomas branduolinių raketų kaupimas, turėtų dalyvauti Kinija, praėjusią savaitę sakė D.Trumpas.
„Nekontroliuojamų ginklavimosi varžybų rizika“
V.Putinas pirmadienį taip pat paskelbė įpareigojęs Gynybos ir Užsienio reikalų ministerijas, taip pat šalies žvalgybos agentūras stebėti, kaip JAV vystys ir dislokuos vidutinio ir mažo nuotolio raketas. Jis perspėjo, kad Rusija irgi gali pradėti kurti tokias raketas, nors Vašingtonas teigia, kad Maskva tokių ginklų turi jau ne vienus metus.
Pasak V.Putino, jei Rusija gaus informacijos, kad JAV kuria naujas raketas, „bus priversta pradėti visapusišką panašių raketų kūrimą“.
Rusija „nedislokuos jų atitinkamuose regionuose, kol ten nebus dislokuotos amerikiečių gamybos raketos“, sakė V.Putinas.
Jei nebus naujų derybų dėl strateginio saugumo, „šis scenarijus reikš nekontroliuojamų ginklavimosi varžybų atsinaujinimą“, pridūrė jis.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperis savaitgalį sakė, kad norėtų Azijoje dislokuoti naujų vidutinio nuotolio raketų, bet paneigė, kad tai išprovokuotų ginklavimosi varžybas, nes šie ginklai nėra branduoliniai.
„Šiuo metu neturime planų kurti INF ginklų su branduolinėmis galvutėmis, – sakė jis. – Tad nematau vykstančių ginklavimosi varžybų.“
JAV valstybės sekretorius M.Pompeo pirmadienį interviu televizijai „Sky News“ pareiškė, kad Vašingtonas esant būtinybei nedvejodamas priims sprendimus dėl naujų raketų dislokavimo kitose pasaulio šalyse.
„Mes pasitraukėme iš sutarties su Rusija,... todėl dabar darysime tai, kas būtina taikai ir stabilumui sukurti. Ir kai tai darysime, vertinsime, ar prasminga dislokuoti tam tikras [ginkluotės] sistemas, tam tikras raketines sistemas tam tikrose šalyse“, – sakė jis.
„Tačiau jei nuspręsime, kad yra strateginis JAV interesas arba sąjungininkės strateginis interesas, niekada nedvejosime dėl tam tikrų sistemų dislokavimo, operacijų vykdymo dėl navigacijos laisvės užtikrinimo“, – pažymėjo jis.
Pasak M.Pompeo, JAV nedvejos, jei joms reikės įtikinti kokią nors šalį būtinybe dislokuoti joje ginkluotės.
JAV valstybės sekretorius taip pat nurodė, kad sprendimų dėl galimo naujų ginklų dislokavimo priėmimas užims daug laiko ir vyks dialogo tarp suinteresuotų šalių būdu.
Pentagonas sakė, kad JAV pasitraukusios iš INF sutarties galės intensyvinti darbą dėl antžeminių nebranduolinių raketų.
Anksčiau buvo pranešta, kad į JAV 2020 metų biudžeto projektą yra įtraukta paraiška dėl 96 mln. dolerių (85,8 mln. eurų) naujoms raketoms, kurių veikimo nuotolis būtų neleistinas pagal INF sutartį, kurti. Kovo mėnesį Pentagonas deklaravo pasirengimą per artimiausius pusantrų metų pradėti dislokuoti naujas antžemines raketas.
INF sutartis buvo laikoma pasaulinės ginklų kontrolės struktūros kertiniu akmeniu, bet Vašingtonas ilgą laiką vadino ją atgyvenusia, nes jos nepasirašiusios šalys, tokios kaip Kinija, galėjo nevaržomai kurti savo ginklus.
Kita svarbi Rusijos ir JAV ginklų kontrolės sutartis yra naujoji START, pagal kurią abiejų šalių branduoliniai arsenalai yra gerokai mažesni nei per piką Šaltojo karo metais.
Ši sutartis baigs galioti 2021 metais ir atšalus JAV santykiams su Rusija tikriausiai nebus pratęsta, sako ekspertai.
JAV ir Rusija turi daugiau nei 90 proc. pasaulinių branduolinių ginklų atsargų, nurodo JAV strateginių studijų centras „Council on Foreign Relations“.
