Po invazijos į Ukrainą, kurios Pekinas niekada nepasmerkė, Kinijos ir Rusijos dvišalė prekyba sparčiai išaugo ir, remiantis Kinijos muitinės duomenimis, 2023 metais siekė 240 mlrd. dolerių (223 mlrd. eurų).
Kinija pristato save kaip neutralią šalį Rusijos sukelto karo klausimu ir sako, kad nesiunčia letalinės pagalbos nė vienai pusei.
„Mūsų prekybos santykiai plėtojami sėkmingai (...). Dėmesys, kurį abiejų šalių vyriausybės skiria prekybai ir ekonominiams ryšiams, atneša rezultatų, – teigė V. Putinas Kinijos premjerui. – Mūsų valstybės yra parengusios plataus masto bendrus planus, projektus ekonomikos ir humanitarinėje srityse, kurių tikimės dar daugelį metų“.
Gegužę V. Putinas lankėsi Pekine, kur susitiko su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu). Tąkart Rusijos vadovas Maskvos ir Pekino partnerystę apibūdino kaip stabilizuojančią jėgą chaotiškame pasaulyje.
Pastaraisiais dvejais metais Vakarų valstybės su vis didesniu susirūpinimu stebi abiejų šalių ryšius siekiant daryti pasaulinę įtaką.
Prieš pat Rusijos 2022 metų vasarį įvykdytą plataus masto invaziją į Ukrainą Pekinas ir Maskva paskelbė apie „neribotą“ partnerystę.
Tuo tarpu Kinijai naudingas pigus Rusijos energijos importas ir galimybė naudotis didžiuliais gamtiniais ištekliais, įskaitant nuolatinį dujų tiekimą dujotiekiu „Power of Siberia“.