Per savo metinę spaudos konferenciją V.Putinas iš pradžių kalbėjo Vakarų atžvilgiu palankiu tonu. Per pastaruosius kelerius metus Rusijos ir Vakarų santykiai pasiekė savo žemiausią lygį nuo Šaltojo karo laikų.
Jis žurnalistams sakė, kad Vašingtono ir Maskvos ryšiai tapo „JAV vidaus politikos įkaitais“, ir pridūrė besitikįs, kad kai kurios esamos problemos „bus išspręstos vadovaujant naujai administracijai“.
„Manome, kad išrinktasis JAV prezidentas viską sutvarkys, nes jis turi tiek vidaus, tiek užsienio politikos patirties“, – sakė Rusijos lyderis.
Nors V. Putinas tapo vienu paskutiniųjų didžiųjų valstybių lyderių, pasveikinusių išrinktąjį JAV prezidentą, anksčiau šią savaitę Kremliaus šeimininkas pareiškė esąs pasiruošęs „bendradarbiauti“ su J.Bidenu.
„Jeigu būtų toks noras, tai būtų padaryta“
Tačiau pastarosiomis savaitėmis tarp Rusijos ir Vakarų auga įtampa dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo.
44 metų A.Navalnas rugpjūtį blogai pasijuto per skrydį iš Sibiro į Maskvą ir vėliau buvo nugabentas į ligoninę Berlyne.
Kelių Vakarų valstybių ekspertai priėjo išvadą, jog opozicionierius buvo apnuodytas sovietų mokslininkų sukurta nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“. Maskva tokius kaltinimus ne kartą neigė.
Šią savaitę keli Vakarų leidiniai paskelbė bendrą tyrimą, kuriame minimi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) ekspertų, galimai sekusių A.Navalną ne vienus metus, vardai, taip pat pridedamos jų nuotraukos.
Šiam klausimui iškilus per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją, V.Putino tonas sugriežtėjo.
Jis pareiškė, kad JAV specialiosios tarnybos „pakišo“ tyrimą, kuriam vadovavo tiriamosios žurnalistikos tinklapis „Bellingcat“ ir kurį paskelbė televizija CNN, vokiečių žurnalas „Der Spiegel“ ir rusų portalas „The Insider“.
V.Putinas taip pat pareiškė, kad A.Navalną palaiko amerikiečių specialiosios tarnybos, nors tyrimo autoriai neigia bet kokius ryšius su JAV ar kitomis Vakarų žvalgybos tarnybomis.
Rusijos lyderis atrėmė Kremliui mestus kaltinimus sakydamas, kad jeigu Kremlius būtų norėjęs nunuodyti A.Navalną, šį išpuolį būtų surengęs namuose.
„Jeigu būtų toks noras, tai būtų padaryta“, – kikendamas pareiškė V.Putinas.
Pats A.Navalnas ketvirtadienį pareiškė, kad V.Putino pasisakymai prilygsta prisipažinimui.
„Putinas viską pripažino“, – parašė Kremliaus kritikas tviteryje. – Tai yra, taip, FSB sekiojo mane 4 metus.“
„Balti ir pūkuoti“
Reaguodama į A.Navalno apnuodijimą Europos Sąjunga uždraudė įvažiuoti į jos teritoriją šešiems įtariamiems atsakingiems asmenims, įskaitant FSB vadovą Aleksandrą Bortnikovą, ir įšaldė jų sąskaitas.
Šios sankcijos buvo naujausios iš virtinės ribojamųjų priemonių, kurių Vakarų šalys ėmėsi Rusijos atžvilgiu nuo 2014 metų, kai buvo aneksuotas Ukrainai priklausantis Krymo pusiasalis.
Dvejais metais vėliau įtampa smarkiai išaugo dėl kaltinimų, kad Maskva Donaldo Trumpo naudai kišosi į Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus.
Ketvirtadienį V.Putinas dar kartą paneigė šiuos kaltinimus ir teigė, kad būtent Vakarai kišasi į rinkimus „visame pasaulyje“ ir „bandys kištis“ į kitų metų Rusijos parlamento rinkimus.
Vėliau per spaudos konferenciją vienas Vakarų žurnalistas paklausė V.Putino, ar jis prisiima atsakomybę už kylančią įtampą, ar Rusija yra „balta ir pūkuota“.
„Palyginti su jumis, taip, mes esame balti ir pūkuoti“, – atsakė Kremliaus šeimininkas ir tvirtino, kad Rusija „išlaisvino“ daugybę šalių, kai 1991 metais nebeliko Sovietų Sąjungos.
Tuomet Rusijos lyderis pareiškė, kad Vakarai vėlesniais metais pažeidė „garantijas, kad NATO neišsiplės į rytų kryptimi“.
„Kas balti ir pūkuoti, o kas agresyvūs? Agresyvūs ne mes“, – kalbėjo V.Putinas.
Ir jei Rusijos negalima būtų pavadinti „pūkuota“, pridūrė jis, tai ją bent jau galima apibūdinti kaip „labai gerybinę, linkusią palaikyti dialogą ir ieškoti kompromisinių sprendimų“.
„Katino Leopoldo žodžiais iš vieno iš mūsų animacinių filmų norėčiau pasakyti: „Gyvenkime draugiškai!“ – reziumavo V.Putinas savo metinėje spaudos konferencijoje.
