Tai yra atsakas į sekmadienį įvykusį incidentą, kai Rusijos pajėgos prie Krymo krantų apšaudė ir perėmė tris Ukrainos karinio laivyno laivus. Ši konfrontacija sukėlė pavojingiausią krizę tarp abiejų šalių per kelerius pastaruosius metus.
Tai buvo pirmasis rimtas susirėmimas jūroje nuo 2014 metų, kai Rusija okupavo ir aneksavo Krymo pusiasalį bei pradėjo remti ginkluotus separatistus Ukrainos rytuose.
Baiminamasi, kad šie įvykiai gali vesti į konflikto, nusinešusio jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių, eskalavimą. Tarptautinė bendruomenė abi puses ragino elgtis santūriai.
Įvedus karo padėtį Ukrainos valdžia įgis galimybę skelbti dalinę mobilizaciją, griežčiau kontroliuoti žiniasklaidą ir riboti viešus susirinkimus susijusiose teritorijose.
Kalbėdamasis telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel V.Putinas išreiškė „rimtą susirūpinimą“ dėl karo padėties įvedimo Ukrainoje, sakoma Kremliaus pranešime.
Jis išreiškė viltį, kad Berlynas gali įtikinti Ukrainos valdžią nesiimti „tolesnių neapdairių veiksmų“.
Maskva apkaltino Kijevą sąmoningai suplanavus sekmadienį įvykusią konfrontaciją kaip priemonę padidinti visuomenės paramą P.Porošenkai prieš ateinančiais metais vyksiančius rinkimus ir įtikinti Vakarų šalių vyriausybes paskelbti naujų sankcijų Rusijai.
Ukrainos jūrininkai – Krymo teisme
V.Putinas sakė, kad Kijevas savo veiksmų „ėmėsi aiškiai atsižvelgdamas į rinkimų kampaniją Ukrainoje“.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu antradienį žurnalistams sakė, kad Kijevo įvesta karo padėtis grasina „eskaluoti įtampą konflikto regione“ Ukrainos rytuose.
Maskva nepaisė raginimų paleisti tris perimtus ukrainiečių laivus ir 24 jų įgulų narius.
Dalis šių jūrininkų antradienį stojo prieš teismą Simferopolyje – pagrindiniame Rusijos aneksuoto Krymo mieste.
Per posėdžius, rengtus trijose Simferopolio, pagrindinio Krymo miesto, teismo salėse, dalyvaujant trims teisėjams, sulaikyti ukrainiečių jūrininkai išgirdo standartinę nutartį: „Skirti kardomąją priemonę – areštą vienam mėnesiui ir 29 dienoms, tai yra, iki 2019 metų sausio 25 dienos.“
Tarp areštuotųjų yra 32 metų leitenantas Romanas Mokriakas, vieno iš dviejų Rusijos perimtų mažųjų šarvuotųjų katerių – „Berdiansk“ – vadas, nors jo advokatas Džemilis Temiševas siūlė paleisti kariškį už užstatą arba skirti namų areštą, nes „nepateikta jokių įrodymų, kad jis kelia pavojų aplinkiniams“.
Antradienį prieš teismą stojo tik dalis iš 24 Rusijos sulaikytų ukrainiečių jūrininkų. Kitų likimas turėtų būti nuspręstas trečiadienį.
Krymo žmogaus teisių kontrolierė Liudmila Lubina sakė naujienų agentūrai AFP, kad Simferopolio teismas leido dviem mėnesiams suimti tris ukrainiečių laivų įgulų narius.
Pasak L.Lubinos, klausimas dėl dalies kitų jūrininkų arešto veikiausiai bus sprendžiamas trečiadienį. Trys įgulų nariai, sužeisti per sekmadienį įvykusį susirėmimą, tebėra ligoninėje.
Maskva kaltina juos neteisėtai įplaukus į Rusijos vandenis ir ignoravus pakrančių apsaugos perspėjimus. Pasak pareigūnų, ukrainiečiams gresia baudžiamasis persekiojimas.
Rusijos ir Ukrainos televizija parodė sekmadienį nufilmuotų dramatiškų vaizdų, kaip Rusijos laivas taranuoja viena ukrainiečių vilkiką, kartu su dviem mažais šarvuotaisiais kateriais mėginusį pasiekti į Mariupolio uostą Azovo jūroje.
Rusijos valstybinė televizija pirmadienį vakare parodė, kaip Maskvos saugumo tarnybos apklausia kai kuriuos sučiuptus ukrainiečių jūrininkus.
Įraše girdima, kaip vienas iš jų sako, kad „Ukrainos ginkluotų laivų veiksmais Kerčės sąsiauryje buvo provokuojamo pobūdžio“, atkartodamas Rusijos tarnybų stumiamą įvykių versiją.
Ukrainos karinių jūrų pajėgų vadas Ihoris Vorončenka sakė, kad jūrininkai buvo spaudimu priversti duoti melagingus parodymus.
„Pažįstu šiuos jūreivius – jie visada buvo profesionalai. Tai, ką jie dabar sako, nėra tiesa, – kariškis sakė Ukrainos žiniasaklaidai. – Jie (rusai) galėtų netgi pasakyti, kad mes nusileidome iš dangaus kosminiu laivu.“
Ukraina kaltina vieną Rusijos pasieniečių laivą taranavus vilkiką ir apšaudžius ukrainiečių laivus.
„Nuspėjamai antirusiška“ reakcija
Vakarų šalių vyriausybės reiškė palaikymą Kijevui ir kaltino Rusiją neteisėtai blokuojant Azovo jūrą, taip pat be jokio pagrindo ėmusis karinių veiksmų Ukrainos atžvilgiu.
Pirmadienį palaikymą Kijevui išreiškė Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir kelios kitos šalys. Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas ragino Rusiją grąžinti pagrobtus Ukrainos jūrininkus ir laivus, taip pat „susilaikyti nuo tolesnių provokacijų“.
Austrijos, šiuo metu pirmininkaujančios Europos Sąjungai, užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl antradienį sakė, kad Bendrija ateinantį mėnesį svarstys galimybę dėl šio incidento paskelbti daugiau sankcijų Maskvai.
Kremliaus politiką palaikantis Rusijos laikraštis „Izvestija“ antradienį pasmerkė šią reakciją kaip „nuspėjamai antirusišką“.
Jungtinių Tautų Saugumo Taryba pirmadienį surengė nepaprastąjį posėdį, per kurį JAV ambasadorė Nikki Haley pareiškė, kad laivų užgrobimas yra „piktinantis Ukrainos suverenios teritorijos pažeidimas“.
