Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2019 04 24 /19:23

V.Putinas planuoja dalinti rusiškus pasus užimtame Donbase: ką sumanė Kremlius?

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įsakymą, leisiantį Rytų Ukrainos gyventojams paprasčiau gauti Rusijos pilietybę. Ką tai reiškia? Ar Kremlius taip siekia paspausti išrinktąjį Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį?
Vladimiras Putinas
Vladimiras Putinas / „Scanpix“/AP nuotr.

Remiantis dokumentu, tokią teisę turės tam tikrų Ukrainos Donecko ir Luhansko sričių rajonų nuolatiniai gyventojai.

Įsake pabrėžiama, kad V.Putinas priėmė tokį sprendimą „siekdamas apginti žmogaus ir piliečių teises ir laisves“ remdamasis tarptautine teise ir Rusijos įstatymais.

Paraiškas dėl pilietybės suteikimo žadama išnagrinėti ne ilgiau kaip per tris mėnesius.

V.Putinas dar 2017 metais pasirašė prezidentinį įsaką, kuriuo pripažino apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pasus – jie galioja Rusijoje.

Didelę Ukrainos Luhansko ir Donecko regionų dalį jau beveik penkerius metus de facto kontroliuoja Rusija.

Įsakymas, kuris buvo paskelbtas Kremliaus tinklalapyje, beveik neabejotinai bus kritikuojamas Ukrainoje ir Vakaruose.

„Apgailėtinas“ žingsnis

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius jau sureagavo į žinias iš Rusijos. Diplomatas pareiškė, kad Rusija pritaiko „geriausią praktiką“, išbandytą Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, bei Kremliaus sprendimą pavadinu „apgailėtinu“.

O vienas Vakarų diplomatas „Radio Free Europe“ pareiškė, kad V.Putino ėjimas yra „itin provokatyvus žingsnis, kenkiantis pastangoms deeskaluoti situaciją“.

Tuo tarpu Kremliaus palankus propagandistas iš rusų laikraščio „Komsolomskaja pravda“ V.Putino įsaką pavadino įvykiu, „reikšme prilygstančiu Krymo prisijungimui prie Rusijos“.

Pagal Ukrainos konstituciją dviguba pilietybė draudžiama, tad Donbaso žmonėms reikės rinktis.

Kaip pastebi „The New York Times“ korespondentas Ivanas Nečepurenka, „nieko nuostabaus, kad dabartinėje situacijoje jie rinktųsi Rusijos pilietybę, o tai iš esmės užkerta visus įmanomus kelius šių regionų reintegravimui“.

Tokį manevrą V.Putinas atlieka praėjus trims dienoms po to, kai Ukraina išsirinko naują prezidentą – V.Zelenskį.

Regione svarstoma, kaip keisis dvišaliai santykiai, beveik visiškai nutrūkę po Krymo aneksijos, be to, Rusija pakurstė karą Rytų Ukrainoje ir pasiuntė į Donbasą karius.

V.Putino sprendimas pasirašyti šį įstatymą laikomas pirmuoju rimtu egzaminu išrinktajam Ukrainos prezidentui V.Zelenskiui, kurio Rusijos lyderis, beje, dar nėra pasveikinęs.

Kaip reaguos V.Zelenskis į tokį Kremliaus manevrą, iš esmės reiškiantį dar didesnį Ukrainos suvereniteto pažeidimą? Kokia bus Vakarų reakcija?

„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis
„Scanpix“/AP nuotr./Volodymyras Zelenskis

Ukrainos diplomatijos vadovas Pavlo Klimkinas tviteryje jau atsiliepė: „Raginu Ukrainos piliečius Rusijos okupuotose teritorijose nepriimti rusiškų pasų. Rusija iš jūsų atėmė dabartį, o dabar kėsinasi į jūsų ateitį.“

Kadenciją baigiantis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka irgi pareiškė, kad V.Putino sprendimas lėtina taikos procesą konflikto krečiamoje Rytų Ukrainoje.

„Rusijos Federacija vėl peržengė „raudonąsias linijas“, atvirai ir įžūliai žlugdo taikos procesą Donbase“, – vaizdo kreipimesi sakė kadenciją baigiantis Ukrainos vadovas.

„Scanpix“/AP nuotr./Petro Porošenka
„Scanpix“/AP nuotr./Petro Porošenka

Jo teigimu, Kremliaus sprendimas palengvinta tvarka išduoti Rytų Ukrainos gyventojams rusiškus pasus yra mėginimas legitimizuoti Rusijos karinį buvimą toje teritorijoje.

„Neteisėtas RF pasų išdavimas pagal vadinamąjį Pietų Osetijos ir Padniestrės scenarijų yra bandymas pateisinti ir legitimizuoti Rusijos karinį buvimą okupuotoje Donbaso teritorijoje“, – sakė P. Porošenka, paminėdamas Gruzijos ir Moldovos separatistinius regionus, kur Rusija turi dislokavusi savo karių.

Tuo metu Ukrainos parlamento vicepirmininkė Iryna Heraščenko pareiškė, kad Rusijos prezidentas „visuomet pasinaudoja neužtikrintumo akimirkomis ir pereinamaisiais laikotarpiais, kad įsmeigtų dar vieną peilį į Ukrainos nugarą“.

Ukraina paragino Europos Sąjungą skubiai sureaguoti į Maskvos sprendimą.

Jos teigimu, šis Maskvos žingsnis yra grubus Minsko taikos susitarimų pažeidimas. Pagal 2015-aisiais pasirašytus susitarimus kol kas nepavyko nutraukti kovų Rytų Ukrainoje.

Ukraina galiausiai paragino Europos Sąjungą skubiai sureaguoti į Maskvos sprendimą.

„Kremliaus sprendimas išduoti Rusijos pasus Ukrainos piliečiams okupuotose Donecko ir Luhansko sričių teritorijose yra nepriimtinas ir pasibaisėtinas. Paraginome ES partnerius reaguoti operatyviai ir ryžtingai“, – trečiadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ukrainos ambasadorius ES Mykola Točickis.

Be to, šalies Užsienio reikalų ministerija pareikalavo atšaukti šį „gėdingą sprendimą“ – esą jis demonstruoja, kad Kremlius pripažįsta patį „Rusijos įvykdytos okupacijos“ Rytų Ukrainoje faktą.

Spaudžia V.Zelenskį

„Prieš pora mėnesių išgirdau gandą, kad svarstomas toks įstatymas, ir į kalbas reagavau ana skeptiškai. Tai nepaprastai agresyvus ėjimas“, – tviteryje parašė „The Guardian“ žurnalistas Shaunas Walkeris.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis rinkimų štabe
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis rinkimų štabe

Anot daugelio analitikų, tokį žingsnį derėtų laikyti situacijos eskalavimu.

Jei nemažai separatistų ir Rusijos pasiuntinių kontroliuojamų teritorijų gyventojų gaus rusiškus pasus, V.Putinas ateityje galės pateisinti bet kokius karinius veiksmus Donbase – esą jis gina Rusijos piliečius ir rusakalbius.

Kita vertus, svarstoma ir galimybė, kad Rusija siekia sutvirtinti dabartinį status quo.

Taip pat – kad Kremliui būtų lengviau evakuoti kovotojus ir karius iš Donbaso tuo atveju, jei regionų kontrolė pasiekus susitarimą būtų grąžinta Kijevui.

Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius 15min teigė manantis, kad „neatsitiktinai viskas vyksta būtent dabar“.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Laurinavičius
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Marius Laurinavičius

„Tai yra spaudimas Zelenskiui, kad jis susitartų su Rusija dėl Donbaso. Dar prieš rinkimus Medvedčukas (Viktoras Medvedčukas laikomas Rusijos balsu Ukrainoje, – red.) išdėstė planą, kaip viskas turėtų vykti.

Neva kad Ukraina gaus ir dujas, ir Donbasą, o mainais reikės pasirašyti kažkokius susitarimus. Maskvos planas nebūtinai tiksliai toks, bet jis tikrai apima Donbaso grąžinimą Ukrainai“, – pasakojo M.Laurinavičius.

Ekspertas dar priminė, kad šios savaitės pradžioje pagrindinis V.Zelenskio patarėjas Dmytro Razumkovas pareiškė, kad dabartinėje situacijoje sustabdyti karą Donbase yra neįmanoma Tai esą reiškė, kad V.Zelenskio komanda Kremliaus sąlygų nepriima.

„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Medvedčukas
„Scanpix“/AP nuotr./Viktoras Medvedčukas

„Tuo pat metu Medvedčukas Rusijos televizijai pareiškė, kad Zelenskis dar nepasiruošęs taikai Donbase. Sudėkime visa tai į bendrą spaudimo Zelenskiui schemą – siekiama, kad jis susitartų su Rusija Rusijos sąlygomis.

Tai, mano galva, atitiktų bendrą Rusijos planą Donbasui. Manau, kad Maskva laukė naujos valdžios Ukrainoje – Porošenka buvo nesukalbamas. Bet dabar vėl siekiama prastumti planą – de jure atiduoti Donbasą Ukrainai, bet regione pasilikti visą įtaką“, – dėstė M.Laurinavičius.

Užbaigti karą Rytų Ukrainoje buvo vienas pagrindinių V.Zelenskio rinkimų kampanijos šūkių, tad, pasak eksperto, Maskva tikrai stengsis spausti jį kalbėdama apie taikos paieškas.

„Mat jei Zelenskis karo neužbaigia, o padėtis tik blogėja – pasų dalinimas tikrai reikštų blogėjančią situaciją, tai būtų toks parodymas Zelenskiui, kad mes galime tau sumaišyti kortas“, – svarstė M.Laurinavičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?