Kremlius nurodė, kad abu lyderiai aptars prekybos ir energetikos klausimus, taip pat „dabartines Europos saugumo užtikrinimo problemas“ – aliuzija į Rusijos ir Vakarų konfrontaciją dėl Ukrainos.
V.Orbanas anksčiau pranešė, kad sieks susitarti dėl galimybės padidinti rusiškų dujų importą į Vengriją. Tokį pareiškimą jis padarė kai kuriems europiečių politikams kaltinant Maskvą energetikos krizės organizavimu, siekiant daryti spaudimą Europos šalims.
Savaitgalį vengrų opozicinės partijos paskelbė bendrą pareiškimą, kuriuo paragino V.Orbaną atšaukti savo kelionę, nes ji „prieštarauja mūsų nacionaliniams interesams“.
Pasak opozicijos, susitikdamas su V.Putinu V.Orbanas „netiesiogiai skatina rusų prezidentą toliau eskaluoti dabartinę įtemptą padėtį“.
Tuo metu JAV kaltina Rusiją planuojant netrukus pasiųsti į Ukrainą savo gausias pajėgas, sutelktas bendrame pasienyje. Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad tokiu atveju Maskvos lauktų griežtos ekonominės sankcijos.
V.Orbano kelionė tikriausiai sukels nepasitenkinimą ir Vengrijos artimiausioms ES sąjungininkėms, visų pirma Lenkijai.
Varšuva kartu su Budapeštu laikosi vieningo fronto prieš Briuselį tokiais klausimais kaip teisės viršenybė, bet jau ilgą laiką piktinasi V.Orbano ryšiais su V.Putinu.
Tą pačią dieną, kai V.Orbanas lankysis Maskvoje, jo artimas sąjungininkas lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis vyks į Kijevą susitikti su Vakarų remiamu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„Taika ir deeskalacija“
Savaitgalį Madride vykusiame Ispanijos ultradešiniųjų surengtame Europos konservatorių susitikime, kuriame dalyvavo ir M.Morawieckis, V.Orbanas sakė, kad Ukrainos ateitis yra „labai svarbus klausimas“ Centrinės Europos valstybėms.
Vengrų premjeras pabrėžė, kad pasisako už „taiką ir deeskalaciją“, pranešė jo biuras.
Tačiau jis neatkartojo bendro ES nerimo dėl Rusijos kariuomenės telkimo Ukrainos pasienyje.
Vengrija, kuri 1999 metais įstojo į NATO, o 2004-aisiais – į ES, užėmė švelnesnę poziciją dėl Ukrainos, su kuria ji turi neilgą sausumos sieną.
Vengrų užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pareiškė, kad Budapeštas derėjosi dėl JAV prašymo dislokuoti NATO pajėgų Vengrijoje. Vis tik pranešimus, kad į šalį gali būti pasiųsta net tūkstantis karių, jis pavadino „melagienomis“.
Anksčiau ministras teigė, kad jo šalis yra ištikima NATO narė, bet nenori „naujo Šaltojo karo“.
J.Bidenas yra paskelbęs apie planus atsiųsti amerikiečių karių į NATO šalis Rytų Europoje, tačiau ne į pačią Ukrainą, nepriklausančią transatlantiniam aljansui.
V.Orbanas yra populiarus savo šalyje, nors kritikai jį kaltina stambaus masto korupcija ir vedant savo šalį autoritarizmo link.
Vizitas į Maskvą vyks likus dviem mėnesiams iki svarbių parlamento rinkimų Vengrijoje: apklausos rodo, kad laukia įtempta kova tarp premjero bendražygių ir susivienijusio opozicijos aljanso.
Valdant V.Orbanui, politinę karjerą pradėjusiam vengrų antisovietiniame demokratiniame judėjime, Budapeštas tapo vienu artimiausių Maskvos partnerių Europos Sąjungoje.
Demonstruodama draugiškus ketinimus, Vengrija tapo pirmąja bloko nare, patvirtinusia rusišką vakciną nuo koronaviruso „Sputnik V“, nors Europos vaistų agentūra (EVA) dar neuždegė jai žalios šviesos.
