Pirmadienio dieną pripažinti separatistinių respublikų nepriklausomybę V.Putinui patarė visi Rusijos Saugumo tarybos nariai, tarp kurių buvo svarbiausi šalies pareigūnai.
Po to Rusijos prezidentas apie sprendimą artimiausiu metu pasirašyti atitinkamą dekretą informavo Prancūzijos prezidentą ir Vokietijos kanclerį.
Pirmadienio vakarą V.Putinas pasakė ilgą kalbą, o po jos buvo parodyti kadrai, kaip jis pasirašo pripažinimo dokumentus su Donecko ir Luhansko liaudies respublikų vadovais.
V.Putino manymu, Ukrainą sukūrė bolševikai
Rusijos prezidentas savo kalboje pareiškė, kad situacija Donbase esą jau „kritinė“, ir iš esmės perpasakojo savo pernai paskelbto „istorinio“ straipsnio apie Rusijos ir Ukrainos istoriją pagrindinius akcentus – kad, pavyzdžiui, Ukrainą sukūrė bolševikai. „Ukraina niekada neturėjo valstybingumo tradicijos“, – pareiškė jis, V.Putinas taip pat teigė, kad Ukraina yra Rusijos istorijos dalis.
Jis taip pat pagrasino Ukrainai parodyti, „ką reiškia tikra dekomunizacija“. Analitikai mano, kad tai yra labai arti tiesioginio grasinimo Kijevui.
V.Putinas tradiciškai aiškino, esą Ukraina po Maidano įvykių nepriartėjo prie demokratijos, kaltino amerikiečius organizavus 2013-2014 metų įvykius. Jis taip pat tvirtino, kad Ukrainos valdžia korumpuota, nuvarė šalies žmones į skurdą.
„Ukraina nori branduolinių ginklų. Tai laiko klausimas. Ukraina gali gauti taktinių branduolinių ginklų greičiau nei kitos šalys – ypač atsižvelgiant į užsienio paramą“, – aiškino V.Putinas, pabrėžęs, kad jei Ukraina, kuri esą išsaugojo sovietines branduolinio ginklo kūrimo technologijas, specialistus, turėtų branduolinį ginklą, situacija Europoje ir pasaulyje pasikeistų labai aštriai.
Ukraina NATO – tiesioginė grėsmė
Jis taip pat tvirtino, kad jei Ukraina taptų NATO nare, jos teritoriją NATO išnaudotų Rusijos puolimui, todėl šis siekis yra tiesioginė grėsmė Rusijai.
„Mūsų turima informacija rodo, kad Ukrainos įstojimas į NATO yra tik laiko klausimas. Rusija aljanso dokumentuose nurodyta kaip pagrindinis priešas, o Ukraina taps placdarmu atakai“, – pridūrė jis.
„Ukrainos stojimas į NATO – tai tiesioginė grėsmė Rusijos saugumui“, – sakė Kremliaus vadovas.
Ukrainos stojimas į NATO – tai tiesioginė grėsmė Rusijos saugumui.
„Mums žinoma Jungtinių Valstijų vadovybės pozicija ir žodžiai, kad aktyvūs koviniai veiksmai Ukrainos rytuose nepanaikina galimybės šios šalies įstojimui į NATO, jeigu ji sugebės atitikti Šiaurės Atlanto aljanso kriterijus“, – pridūrė V.Putinas.
„Ir tuo pačiu vėl ir vėl [Vakarai] stengiasi įtikinti mus, kad NATO – taiki ir griežtai gynybinė sąjunga. Esą jokių grėsmių Rusijai nėra. Vėl siūlo patikėti žodžiais, bet tokių žodžių tikrąją kainą mes gerai žinome“, – kalbėjo jis.
Jis taip pat kalbėjo, esą Rusijai buvo pažadėta, kad NATO nesiplės, bet pažadas neva nebuvo ištesėtas: „Naujos Aljanso narės atnešė savo klaidingą suvokimą apie Rusiją“.
Baigdamas kalbą V.Putinas pareikalavo, kad Kijevas nutrauktų ugnį Donbase, priešingu atveju pagrasino, kad visos pasekmės teks Ukrainos valdžiai.
Lietuvos reakcija
Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę yra netoleruotinas tarptautinės teisės pažeidimas, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Donecko ir Luhansko separatistinių „respublikų“ pripažinimas yra netoleruotinas tarptautinės teisės pažeidimas. Tai taip pat reiškia vienašališką pasitraukimą iš Minsko susitarimų“, – tviteryje pranešė šalies vadovas.
„Lietuva remia Ukrainos suverenitetą ir tvirtą teritorinį vientisumą“, – pridūrė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Rusijos sprendimas pripažinti separatistinių Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ nepriklausomybę demokratiniam pasauliui gali atrodyti siurrealistiška, tačiau Vakarų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms.
„Putinas ką tik sugėdino Kafką ir Orwell'ą: diktatoriaus vaizduotė – beribė, jokios žemumos ne per žemos, jokie melai – ne per akiplėšiški, jokios raudonos linijos – ne per raudonos jas peržengti“, – tviteryje pranešė Vyriausybės vadovė.
„Tai, ką pamatėme šiąnakt, gali atrodyti siurrealistiška demokratiniam pasauliui, tačiau mūsų atsakas bus reikšmingas ateities kartoms“, – pridūrė ji.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis tviteryje irgi pasmerkė tokį Maskvos žingsnį.
„Oficialus Donecko ir Luhansko „respublikų“ pripažinimas parodo visišką panieką tarptautinei teisei ir JT chartijai. Rusija turi būti pripažinta tuo, kokia yra – valstybe už tarptautinių taisyklių ir civilizuotų normų ribų.
Lieku įsitikinęs, kad į tokį eskalacijos kursą turėtų būti reaguojama sankcijomis“, – parašė G.Landsbergis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsel taip pat tviteryje teigė ketinanti inicijuoti parlamento rezoliuciją, kuria bet koks Donbaso regiono, kaip integralios Ukrainos dalies, statuso keitimas niekada nebūtų pripažintas.
„Toks neteisėtas veiksmas turėtų sulaukti stipriausio įmanomo atsako“, – rašė Lietuvos parlamento vadovė.
JAV skelbia sankcijas Rusijos pripažintiems separatistiniams regionams Ukrainoje
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė sankcijas Rusijos pripažintiems Maskvos remiamų separatistų regionams Rytų Ukrainoje ir perspėjo, kad, esant reikalui, jų bus daugiau.
Prezidentas Joe Bidenas paskelbs įsaką, „JAV piliečiams uždraudžiantį naujas investicijas, prekybą ir finansavimą į vadinamuosius DNR ir LNR regionus Ukrainoje, iš jų arba juose“, pranešė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Pasak jos, įsakas „suteiks įgaliojimus įvesti sankcijas bet kuriam asmeniui, pasiryžusiam veikti šiose Ukrainos teritorijose“.
J.Psaki pridūrė, kad šios priemonės yra atskirtos nuo platesnių Vakarų sankcijų, kurios bus paskelbtos, „jeigu Rusija toliau veržtųsi į Ukrainą“.
Vakarų reakcija
Dviejų separatistinių teritorijų Ukrainoje pripažinimas yra akiplėšiškas tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimas.
Europos Sąjungos (ES) lyderiai pirmadienį pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir perspėjo, kad bendrija ir jos sąjungininkės į tai sureaguos tvirtai.
„Dviejų separatistinių teritorijų Ukrainoje pripažinimas yra akiplėšiškas tarptautinės teisės, teritorinio Ukrainos vientisumo ir Minsko susitarimų pažeidimas“, – rašoma Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charles'io Michelio vienoduose įrašuose tviteryje.
Prieš V.Putinui pasirašant įsakus dėl Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ pripažinimo, taip pat „draugystės ir savitarpio pagalbos sutartis“ su šių darinių lyderiais per Kremliuje surengtą ceremoniją ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis perspėjo, kad bus skelbiamos sankcijos.
J.Borrellis sakė „padėsiantis sankcijas ant stalo“ ES užsienio reikalų ministrams, kad jie nuspręstų, ar šias priemones reikia patvirtinti, jeigu V. Putinas pripažins Donbaso separatistų suverenitetą.
ES taip pat perspėjo, kad įves beprecedenčių sankcijų Maskvai, jeigu šis įsiverš į Ukrainą.
„ES ir jos partnerės reaguos vieningai, tvirtai ir ryžtingai, solidarizuodamosios su Ukraina“, – pridūrė jie.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pasmerkė Kremliaus sprendimą pripažinti Maskvos remiamų separatistinių regionų Rytų Ukrainoje nepriklausomybę ir paragino Europos Sąjungą (ES) pritarti naujoms sankcijoms Maskvai.
„Prezidentas smerkia sprendimą (...). Jis reikalauja neeilinio JT Saugumo Tarybos susitikimo ir tikslinių europinių sankcijų priėmimo“, – pranešime spaudai paskelbė Prancūzijos prezidentūra.
Rusija išsižada savo įsipareigojimų tarptautinei bendrijai, pripažinusi Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock.
Ji atkreipė dėmesį, kad Rusija pati 2014 ir 2015 metais pasirašė Minsko taikos susitarimus, kuriais siekta sureguliuoti ginkluotą konfliktą tarp Kijevo provakarietiškos vyriausybės ir Maskvos palaikomų separatistų Ukrainos rytuose.
Pripažindama Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija „laužo visus savo pažadus pasaulio bendrijai“, sakė A.Baerbock.
„Šis pripažinimas taip pat yra Ukrainos teritorinio vientisumo ir suvereniteto tolesnis pažeidimas, kurį mes kuo rimčiausiai smerkiame“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.
Pasak jos, Vokietija ir jos sąjungininkės „reaguos į šį tarptautinės teisės pažeidimą“.
A.Baerbock taip pat paragino Rusiją atšaukti sprendimą dėl „liaudies respublikų“ pripažinimo ir grįžti į politinio ir diplomatinio sureguliavimo kelią Minsko susitarimų pagrindu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pasmerkė Rusijos prezidento V.Putino sprendimą pripažinti Rytų Ukrainoje įsitvirtinusių prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“ ir sakė, kad toks žingsnis pažeidžia Maskvos pasirašytas tarptautines sutartis.
„Smerkiu Rusijos sprendimą pripažinti apsišaukėliškas „Donecko liaudies respubliką“ ir "„Luhansko liaudies respubliką“. Tai dar labiau kenkia Ukrainos suverenitetui ir teritoriniam vientisumui, žlugdo pastangas išspręsti konfliktą ir pažeidžia Minsko susitarimus, kurių šalis yra Rusija“, – sakoma J.Stoltenbergo pranešime.
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas pirmadienį pasmerkė Rusijos sprendimą pripažinti Maskvos remiamas separatistines teritorijas Ukrainoje, pavadindamas tai „šlykščiu Ukrainos suvereniteto ir vientisumo pažeidimu“.
B.Johnsonas pareiškė, kad Rusijos prezidento V.Putino sprendimą laiko „Minsko proceso ir Minsko susitarimų atsisakymu“.
Kremliaus lyderiai pritarė
V.Putinas anksčiau pirmadienį per neeilinį šalies Saugumo tarybos posėdį užsiminė, kad „reikėtų diskutuoti“ apie separatistinių, apsišaukėliškų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų pripažinimą nepriklausomomis. Jo teigimu, esą jau aišku, kad Ukraina neketina įgyvendinti Minsko susitarimų.
Apie tokią galimybę V.Putinas užsiminė netrukus po to, kai abiejų separatistinių darinių lyderiai oficialiai paprašė Rusijos pripažinti šių „respublikų“ nepriklausomybę.
Keistame Saugumo tarybos posėdyje Rusijos politiniai lyderiai vienas po kito žarstė kaltinimus Ukrainai ir ją remiantiems Vakarams.
Praėjusią savaitę Rusijos Valstybės Dūmos deputatai nubalsavo už kreipimąsi į V.Putiną, prašydami pripažinti Donecko ir Luhansko separatistinių darinių nepriklausomybę.
Tiesa, tąkart V.Putinas pažymėjo, kad dar neišseko erdvė Minsko susitarimų įgyvendinimui – žinoma, pagal Kremliaus sąlygas. Jis taip pat be jokių įrodymų pareiškė, esą Donbase „vykdomas genocidas“.
Dabar V.Putinas paaiškino, kas neva vyksta: „Kijevas nenori kontaktuoti su DLR ir LLR, o kai Rusija bando padėti derėtis, Kijevas šaukia apie kišimąsi į vidaus reikalus.“
O kur respublikų ribos?
Žinoma analitikė Tatjana Stanovaja tinkle „Telegram“ jau anksčiau parašė, kad vien pirmadienį įvykęs Rusijos saugumo tarybos susitikimas iš esmės yra Rusijos deklaracija, jog Maskva traukiasi iš Minsko susitarimų.
Įdomu tai, kad tiek Donecko, tiek Luhansko separatistų lyderiai tikina, jog turėtų kontroliuoti ir abiejų regionų teritorijas, šiuo metu kontroliuojamas Ukrainos. Kai kurių analitikų teigimu, dėl to tikėtina, kad netrukus gali įsibėgėti kariniai veiksmai siekiant užimti likusią Donbaso dalį.
Būtent todėl per šį posėdį daug ekspertų atkreipė dėmesį į Rusijos vidaus reikalų ministro Vladimiro Kolokolcevo pasisakymą.
Jis pareiškė, esą Donbaso „respublikos“ turėtų būti pripažintos pagal Donecko ir Luhansko regionų administracines ribas – kitaip tariant, kartu su Mariupoliu ir kitomis Ukrainos kontroliuojamomis teritorijomis.
L.Kojala: du scenarijai
Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala teigia matantis du „bendro pobūdžio tolesnius scenarijus“.
Pagal pirmąjį – optimistinį – scenarijų Ukraina nusipurto spaudimą įgyvendinti Minsko susitarimus Kremliui palankiomis sąlygomis, kai pirmiausia reikalaujama surengti vietos rinkimus.
„Kitaip tariant, Rusija nebetektų sverto Kijevo atžvilgiu. Be to, suniokotų teritorijų išlaikymas taptų vien Rusijos atsakomybe, be perspektyvos jos atsikratyti.
Tai galėtų būti žingsnis, kuriuo Putinas bando „išsaugoti veidą“ rodydamas į geopolitinę pergalę ir nevykdydamas tolesnės eskalacijos. Ne veltui saugumo tarybos posėdyje tiek kartų kartota, jog maždaug 1 mln. vietos gyventojų jau gavo Rusijos pasus. Tačiau tai būtų Pyro pergalė“, – feisbuke rašė L.Kojala.
Vis dėlto kitas scenarijus – pripažintos „liaudies respublikos“ taptų placdarmu Rusijos pajėgoms tęsti provokacijas ir karinius veiksmus.
„Juk net nėra aišku, kur prasideda ir kur baigiasi jų ribos. Jos gali būti suvokiamos daug plačiau nei esama skiriama okupuotų teritorijų linija, – įspėjo L.Kojala.
