Pareiškime patvirtinama rugsėjo 7-osios data, kurią anksčiau paskelbė Turkijos žiniasklaida, ir sakoma, kad Vladimiras Putinas vyks „darbo vizito į Iraną“ dalyvauti šiose derybose.
Jis, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Irano vadovas Hassanas Rouhani aptars „tolesnes bendras pastangas siekiant užtikrinti ilgalaikį situacijos Sirijoje normalizavimą“, nurodė Kremlius.
V.Putinas taip pat planuoja dvišales derybas su iraniečių ir turkų lyderiais, nurodoma pareiškime.
Prezidentai turi aptarti tolesnes priemones siekiant „galutinai likviduoti tarptautinio terorizmo židinį“ Sirijoje, kur konfliktas nuo 2011 metų jau pareikalavo daugiau kaip 350 tūkst. žmonių gyvybių.
Per diskusijas bus aptartas „politinio susitarimo proceso skatinimas, įskaitant sąlygų sugrįžti pabėgėliams ir šalies viduje perkeltiems asmenims sudarymą“, nurodė Kremlius.
Pareiškime nesakoma, kur Irane vyks derybos, bet Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas praėjusią savaitę sakė, kad jos įvyks Teherane.
V.Putinas, H.Rouhani ir R.T.Erdoganas remia Sirijos taikos derybas, vykstančias Kazachstano sostinėje Astanoje, ir tvirtina, kad jomis siekiama pastiprinti Ženevoje Jungtinių Tautų vykdomą taikos procesą, o ne jam pakenkti.
Minimi trys lyderiai praėjusį kartą panašioms trišalėms deryboms buvo susitikę Ankaroje balandžio mėnesį. Pernai lapkritį toks susitikimas įvyko Rusijos Sočio kurorte.
Iranas ir Rusija yra pagrindiniai Sirijos prezidento Bašaro al Assado sąjungininkai. Iraniečių ir rusų karines intervencijas Sirijoje daug kas laiko veiksniu, keičiančiu jau septynerius metus trunkančio pilietinio karo kursą režimo naudai.
Turkija remia sukilėlius, siekiančius nušalinti B.al Assadą, bet nuo 2016 metų pabaigos Sirijos taikos klausimu vis glaudžiau dirba su Iranu ir Rusija.
Deryboms rengiamasi laukiant Sirijos režimo puolimo prieš paskutinį sukilėlių bastioną – Idlibo provinciją šalies šiaurės vakaruose, kurios atkovojimu B.al Assadas nori vainikuoti virtinę savo karinių pergalių.
Tačiau Turkija yra sakiusi, kad karinė operacija dėl Idlibo gali išprovokuoti „humanitarinę katastrofą“, ir perspėja, kad šiame regione dabar glaudžiasi 3,5 mln. žmonių.
