V.Putinas rado silpną Vakarų vietą: iš šešėlių kursto kito karo ugnį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas galėjo įvykdyti savo grasinimą suduoti „asimetrišką atsaką“, jei Vakarai ir toliau svarstys suteikti Ukrainai leidimą smūgiuoti Rusijos teritorijai.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „IMAGO“/„Scanpix“

Pasak amerikiečių leidinio „The Wall Street Journal“, Rusijos vadovas perdavė palydovinius duomenis Jemeno husiams, kad šie galėtų sėkmingai šaudyti į laivus Raudonojoje jūroje.

Anksčiau prieš Sankt Peterburgo tarptautinį ekonomikos forumą surengtoje spaudos konferencijoje V.Putinas pagrasino, kad yra pasirengęs duoti „asimetrinį atsaką“ Vakarams, jei šie atlaisvins apribojimus Kyjivui dėl tiekiamų ginklų naudojimo.

„Jei kas nors mano, kad galima tiekti tokius ginklus į karo zoną, kad būtų smogta į mūsų teritoriją ir tai sukeltų mums problemų, kodėl mes neturime teisės tiekti ginklų į tuos pasaulio regionus, kuriuose bus suduoti jautrūs smūgiai prieš objektus tų šalių, kurios tai daro Rusijos atžvilgiu“, – tada kalbėjo V.Putinas.

Jis taip pat pagrasino panašiai reaguoti į tai, kad „šalys [Vakarų] yra įtraukiamos į karą prieš mus, ir tai yra jų tiesioginis dalyvavimas kare prieš Rusiją“.

„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas
„AFP“/„Scanpix“/Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Jemeno husių kovotojai pradėjo puldinėti Vakarų laivus Raudonojoje jūroje po to, kai 2023 m. pabaigoje įsiplieskė Izraelio ir „Hamas“ karas. Nuo tų metų lapkričio mėn. grupuotė apšaudė daugiau kaip 100 laivų, du iš jų nuskandino ir vieną užgrobė.

Du Europos kariuomenės pareigūnai leidiniui tvirtino, kad Rusijos perduoti palydoviniai duomenys leido grupuotei išplėsti smūgių skaičių. Vienas iš pašnekovų sakė, kad duomenys buvo perduodami per Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusą.

Tokie išpuoliai sutrikdė pasaulinę prekybą, nes krovinių siuntėjai turėjo nukreipti laivus ilgesniu maršrutu aplink Afriką.

Pasak straipsnio autorių, tokia pagalba tik dar kartą įrodo, kaip toli V.Putinas pasirengęs eiti, kad pakenktų JAV vadovaujamai Vakarų ekonominei ir politinei tvarkai.

Analitikai teigia, kad Rusija siekia kurstyti nestabilumą nuo Artimųjų Rytų iki Azijos, kad sukeltų problemų Jungtinėms Valstijoms. Besiplečiantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose, kurį išprovokavo praėjusių metų spalio 7 d. išpuolis prieš Izraelį, pareikalavo išteklių ir dėmesio tuo metu, kai Vašingtonas stengėsi susifokusuoti į Rusijos ir Kinijos keliamas grėsmes.

„Rusijai bet kokia žiežirba bet kurioje vietoje yra gera žinia, nes tai atitraukia pasaulio dėmesį nuo Ukrainos, o JAV turi skirti išteklių – „Patriot“ sistemų ar artilerijos sviedinių – ir, kai žaidžiama Artimuosiuose Rytuose, aišku, ką pasirinks JAV“, – „The Wall Street Journal“ sakė Berlyne įsikūrusio analitinio centro „Carnegie“ Rusijos ir Eurazijos centro direktorius Aleksandras Gabujevas.

„Reuters“/„Scanpix“/Tanklaivis „Cordelia Moon“, į kurį pataikė husių raketa
„Reuters“/„Scanpix“/Tanklaivis „Cordelia Moon“, į kurį pataikė husių raketa

Rugpjūčio 3 d. naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad liepos pabaigoje Rusija ruošėsi perduoti ypač galingų raketų ir kitą karinę įrangą Jemeno husių judėjimui, tačiau vėliau, spaudžiama Jungtinių Valstijų ir Saudo Arabijos, šių planų atsisakė.

Husių išpuoliai Raudonojoje jūroje

Jemeno husiai nuo 2023 m. lapkričio mėn. puldinėja laivus Raudonojoje jūroje. Konkrečiai – Bab al Mandebo sąsiauryje, kuris skalauja Jemeno husių kontroliuojamas pakrančių teritorijas ir per kurį laivai įplaukia į Raudonąją jūrą, kad pasiektų Sueco kanalą ir Viduržemio jūrą.

Anot husių, jų išpuoliai prieš šį svarbų laivybos kelią yra bandymas sustabdyti Izraelio išpuolius prieš palestiniečius Gazos Ruože. Jie tvirtina, kad puola tik laivus, „susijusius su Izraeliu“.

2023 m. gruodžio mėn. reaguodamos į husių išpuolius JAV pradėjo operaciją „Prosperity Guardian“, kad apsaugotų laivybą regione. Operacijoje dalyvauja Jungtinė Karalystė, Bahreinas, Kanada, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Norvegija, Seišeliai, Prancūzija ir Ispanija.

Kovo 2 d. Raudonojoje jūroje dėl Irano remiamų Jemeno husių išpuolių nuskendo pirmasis laivas. Tai buvo krovininis laivas „Rubymar“, kurį jie užpuolė vasario 18 d.

Kovo 6 d. CNN rašė, kad Adeno įlankoje per balistinės raketos smūgį į komercinį laivą „True Confidence“ žuvo žmonių.

Stopkadras/Britų naikintuvai ruošiami kovai prieš husius
Stopkadras/Britų naikintuvai ruošiami kovai prieš husius

Balandžio 26 d. britų eskadrinis minininkas HMS Diamond, saugodamas komercinį laivą Adeno įlankoje, pirmą kartą nuo 1991 m. numušė husių Jemene paleistą raketą.

Gegužės 27 d. husiai Raudonojoje jūroje smogė naftos tanklaiviui „Andromeda Star“, kuris plaukė iš Rusijos į Indiją.

Birželio 13 d. CENTCOM pranešė, kad Adeno įlankoje husių grupuotė dviem sparnuotosiomis raketomis atakavo laivą „Verbena“, sužeisdama vieną jūreivį ir sukeldama gaisrą laive. Laivas „Verbena“ priklauso Ukrainai, plaukioja su Palau vėliava, o jį valdo Lenkija. Įgulos narių pilietybė nėra žinoma.

Birželio 16 d. įgula paliko apgadintą laivą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis