Tokie jo komentarai nuskambėjo JAV kaltinant Maskvą karinių pajėgų telkimu netoli Ukrainos.
Vakarų šalys jau kelias dienas reiškia nerimą dėl Rusijos karinės veiklos netoli Ukrainos, o Vašingtonas perspėjo Maskvą nepadaryti dar vienos „rimtos klaidos“ šioje šalyje.
„(Mūsų) Vakarų partneriai eskaluoja padėtį tiekdami Kijevui letalinius modernius ginklus ir vykdydami provokuojančius karinius manevrus Juodojoje jūroje“, – sakė V.Putinas Užsienio reikalų ministerijoje.
Pasak prezidento, Vakarų bombonešiai skrenda „20 km atstumu nuo mūsų sienos“.
Ilgametis Rusijos lyderis sakė, kad Maskva „nuolat reiškia susirūpinimą dėl to“, tačiau „visi mūsų įspėjimai ir kalbos apie raudonąsias linijas traktuojami paviršutiniškai“.
V.Putinas jau kelias dienas reiškia susirūpinimą dėl JAV karinių pratybų Juodojoje jūroje, o šią savaitę savo kolegai prancūzui pareiškė, kad jos yra „provokacinės“ ir dėl to tarp Maskvos ir NATO „auga įtampa“.
Jis taip pat pasmerkė Ukrainą už tai, kad ji panaudojo Turkijoje pagamintą bepilotį orlaivį prieš prorusiškus separatistus Donbase.
Juodoji jūra yra jautrus regionas Rusijai, kuri kontroliuoja Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį nuo 2014 metais įvykdytos aneksijos.
Nuo to laiko Kijevas kaunasi su prorusiškais separatistais šalies rytuose; šis konfliktas nusinešė daugiau nei 13 000 gyvybių.
Rusija – „visų problemų kaltininkė“
Vakarų spėlionės dėl Rusijos planų Rytų Ukrainoje atsinaujino kilus konfrontacijai dėl netikėtos migrantų krizės Kremliui artimos Baltarusijos ir ES priklausančios Lenkijos pasienyje.
Bendrija kaltina Maskvos remiamą baltarusių prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą, kad šis keršydamas už sankcijas apgaulingais pažadais prie bloko slenksčio vilioja migrantus, daugiausia atvykėlius iš Artimųjų Rytų.
Kai kurios ES narės, įskaitant Lenkiją, tvirtina, kad krizei iš tikrųjų diriguoja Rusija. Maskva tokius kaltinimus neigia.
„Briuselis turi suprasti, kad karinės bei politinės įtampos mažinimas atitinka ne tik Rusijos, bet ir visos Europos ir net pasaulio interesus“, – pabrėžė V.Putinas.
Anksčiau ketvirtadienį Kremlius pareiškė, kad Europa neturėtų kaltinti Rusijos dėl „visų problemų“.
„Rusija suinteresuota, kad visi Europoje pagaliau atsipeikėtų ir liautųsi laikyti Rusiją visų problemų kaltininke“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Jis pridūrė, kad vietoje to žemynui reikėtų „šalinti pagrindinius problemų, kurios šiuo metu dusina Europą, šaltinius“.
Tokius komentarus D.Peskovas išsakė Jungtinės Karalystės premjerui Borisui Johnsonui trečiadienį perspėjus Rusiją susilaikyti nuo bet kokių „karinių avantiūrų“ prie Ukrainos ir Lenkijos sienų.
„Pastaruoju metu Britanijoje pasirodo daug isteriškų publikacijų“, – pareiškė D.Peskovas.
„Rusija nevykdo jokių hibridinių karų“, – patikino jis.
Ukraina prašo papildomų ginklų
Pavasarį Rusija prie Ukrainos sienos ir aneksuotame Kryme surengė plataus masto pratybas, sukėlusias susirūpinimą dėl galimo įsiveržimo.
Kijevas ketvirtadienį pareiškė siekiantis gauti daugiau karinės pagalbos iš Vakarų valstybių.
Pastaruoju metu socialiniuose tinkuose skelbiamuose vaizdo įrašuose matyti, kaip Rusija perkelia karius, tankus ir raketas Ukrainos sienos link.
„Pastarosiomis savaitėmis Rusijos agresyvumas – tiek diplomatinis, tiek karinis – gerokai padidėjo“, – per spaudos konferenciją teigė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Pasak ministro, po jo vizitų Vašingtone ir Briuselyje „rengiamas išsamus Rusijos sulaikymo priemonių paketas“.
Jis pridūrė, kad Kijevas derasi su Vakarais dėl „papildomos gynybinės ginkluotės tiekimo mūsų kariuomenei“.
Maskva savo ruožtu kaltina Ukrainą ir Vakarus konflikto kurstymu.
Šią savaitę Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė V.Putinui, kad Paryžius yra pasirengęs ginti Ukrainos teritorinį vientisumą, pranešė Eliziejaus rūmai.
