Rusų diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas Užsienio reikalų ministerijos išplatintame vaizdo įraše perskaitė V.Putino pareiškimą, kol Kremliaus šeimininkas lankėsi plataus masto karinėse pratybose pietų Rusijoje, dalyvaujant Kinijai ir Iranui.
Vakarų valstybės daugelį metų kaltina Rusiją įsilaužėlių ir interneto trolių pasitelkimu, siekiant paveikti balsavimų rezultatus. Tuo metu JAV žvalgybos tarnybų pareigūnai teigia, jog Maskva vėl manipuliuoja socialine žiniasklaida amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo naudai, kaip ir 2016 metais.
V.Putino siūlymas nesikišti į kibernetinę erdvę paskelbtas, Kremliui kaltinant Vakarų šalis vykdant prieš jį nukreiptą dezinformacijos kampaniją dėl rusų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno apnuodijimo rugpjūtį Sibire.
Remiantis Kremliaus pareiškimu, V.Putinas paragino šalis „apsikeisti garantijomis, kad nebus kišamasi į viena kitos vidaus reikalus, įskaitant rinkimus, be kita ko, pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas“, taip pat „perkrauti“ dvišalius santykius šiame sektoriuje.
Be to, jis paragino sudaryti tarptautinį paktą, kuris įpareigotų nenaudoti tokių metodų, siekiant suduoti „pirmąjį smūgį“ per konfliktus.
„Vienas pagrindinių šiandienos strateginių iššūkių yra didelio masto konfrontacijos pavojus skaitmeninėje srityje“, – pažymėjo Rusijos lyderis.
„Ypatinga atsakomybė už jos prevenciją tenka pagrindiniams veikėjams informacijos saugumo užtikrinimo srityje“, – pridūrė jis.
V.Putinas taip pat pasiūlė, kad Maskva ir Vašingtonas galėtų sudaryti susitarimą, kuris leistų išvengti incidentų kibernetinėje erdvėje. Tokį potencialų paktą jis palygino su 1972-aisiais SSRS ir JAV pasirašyta sutartimi, leidusia sumažinti incidentų jūroje ir oro erdvėje tikimybę bei įtampos eskalavimą.
Prezidentas pridūrė, kad turėtų būti atnaujintas rusų ir amerikiečių pareigūnų dialogas svarbiausiais tarptautinio informacijos saugumo klausimais.
Profesionalus dialogas neturėtų tapti „mūsų politinių nesutarimų įkaitu“, pabrėžė V.Putinas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę užsipuolė Federalinių tyrimų biuro (FTB) direktorių Christopherį Wray, šiam pabrėžus Rusijos keliamą grėsmę lapkričio 3 dieną vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
D.Trumpas, kurio kampanija turėjo miglotų ryšių su Rusijos veikėjais, siūliusiais padėti jam įveikti Hillary Clinton per 2016 metų prezidento rinkimus, ne kartą kritikavo savo šalies žvalgybos pareigūnus, nuolat tvirtinančius, kad Maskva tebekelia didžiausią pavojų.
Be kišimosi į JAV politiką, įsilaužėlių grupė, kaip manoma, palaikanti ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis, britų pareigūnų buvo apkaltinta mėginant pavogti informacijos apie vakcinas nuo koronaviruso.
Šiemet Jungtinės Karalystės vyriausybė taip pat apkaltino „Rusijos veikėjus“ siekiu sutrikdyti 2019 metais įvykusius visuotinius rinkimus, platinant nutekintus su Londono ir Vašingtono prekyba susijusius dokumentus.
„Dezinformacijos kampanija“
S.Lavrovas penktadienį pažymėjo, kad Rusija pastaruosius kelerius metus buvo kaltinama pakertant JAV rinkimus ir „visą vidaus politinę sistemą“.
„Kaip jau ne kartą sakėme, tokiems pareiškimams nėra jokio pagrindo“, – pridūrė jis.
„Pasisakome už profesionalų ir konstruktyvų visų esamų problemų aptarimą“ per derybas, sakė aukščiausio rango Rusijos diplomatas.
Kremlius kategoriškai atmeta visus kaltinimus dėl kišimosi į rinkimus ir savo ruožtu apkaltino Vakarų šalių lyderius vykdant prieš Rusiją nukreiptą dezinformavimo kampaniją.
Šią savaitę Užsienio reikalų ministerija apkaltino Europos šalis „inicijavus didžiulę dezinformacijos kampaniją“ dėl A.Navalno apnuodijimo. Opozicijos veikėjo bendražygiai teigia, kad jis praėjusį mėnesį tapo vyriausybės sankcionuotos atakos taikiniu, panaudojant nervus paralyžiuojančią medžiagą „Novičiok“.
Laboratorijos Vokietijoje, Prancūzijoje ir Švedijoje pareiškė patvirtinusios, kad 44 metų kovos su korupcija aktyvistas buvo apnuodytas šia SSRS sukurta kovine medžiaga.
