Nors Rusija ir Kinija ne kartą deklaravo „jokių ribų“ neturinčią draugystę, regione, kurį Maskva laiko savo užnugariu, jai tenka susidurti su Pekino pasaulinėmis ambicijomis.
„Kinija pasinaudojo invazija į Ukrainą, kad sumažintų tradicines Rusijos įtakos sferas. Vidurinėje Azijoje, kaip ir Arktyje, Maskvos priklausomybė nuo Pekino, kad galėtų išlaikyti savo karo mašiną, verčia ją sutikti su šiuo dominavimu“, – rašoma straipsnyje.
Tai matyti ir Taškente – gatvėse rusiškos „Lados“ užleidžia vietą kiniškiems BYD ir „Geely“ automobiliams. Negana to, šiame strategiškai svarbiame regione Pekinas įtraukia vietos ekonomiką į savo orbitą.
„Kinijos investicijos atitraukia jaunus regiono darbuotojus nuo Rusijos. Kinijos finansuojamas geležinkelis žada sujungti regioną su Europa, aplenkiant Rusijos teritoriją. Kinijos atsinaujinančiosios energijos projektai padeda mažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų“, – išskiria „The Wall Street Journal“.
Sanjarbekas Qulmatovas, 29-erių metų Kinijos fabriko centrinėje Uzbekistano dalyje darbininkas, leidiniui sakė, kad Kinijos pinigai smarkiai pakeitė jo ir jo tautiečių gyvenimus bei darbo perspektyvas.
Jungtinių Tautų Tarptautinės migracijos organizacijos duomenimis, 2023 m. Rusijoje dirbo maždaug 1,3 mln. uzbekų, o metais anksčiau šis skaičius siekė apie 1,45 mln. Sumažėjimo priežastys yra sudėtingos, tačiau S.Qulmatovas dalį jų sieja su Kinijos finansuojamų alternatyvų atsiradimu.
