„Čečėnišku scenarijumi“ vadinamas pasiūlymas suteikti „Novorosijai“ autonomiją Ukrainos sudėtyje, o sugriautą infrastruktūrą atkurti Kijevo finansinėmis lėšomis.
V.Putino ir A.Merkel susitikimas įvyko praėjusių metų lapkričio 16 dieną Brisbeno mieste. Šis susitikimas vyko už uždarų durų, jo rezultatai nebuvo viešinami. Tiesa, buvo pažymėta, kad pokalbis vyko draugiškoje atmosferoje.
A.Merkel toks pasiūlymas pasirodė esąs nepriimtinas
Kaip skelbia „The Financial Times“, remdamiesi savo šaltiniais, V.Putinas to pokalbio metu sakė, kad Ukraina Donbaso atžvilgiu turėtų vykdyti tokią pačią politiką kaip Rusija Čečėnijos atžvilgiu – t. y. suteikti regionui daugiau autonomijos ir pinigų mainais už lojalumą. Tačiau A.Merkel toks pasiūlymas pasirodė esąs nepriimtinas.
Pasikeitė retorika
Žurnalistai teigia, kad būtent po šio pokalbio Berlyno retorika pasikeitė į kur kas griežtesnę pusę. Pavyzdžiui, tą dieną, kai Rusijos prezidentas jau skrido iš Australijos, A.Merkel sakė: „Kas galėjo pagalvoti, kad praėjus ketvirčiui amžiaus po Berlyno sienos griuvimo vidury Europos gali kilti tokia krizė? Krizė, kuri kelia grėsmę taikai visoje Europoje.“
Iš G20 susitikimo V.Putinas išskrido nesulaukęs jo pabaigos, paaiškinęs, kad turi daug darbų, nors buvo teigiama, kad tokiam žingsniui jis ryžosi dėl patirto itin didelio spaudimo.
-
Vladimiro Putino „smegenų“ mįslė: kas lemia jo sprendimus?
-
Caro Vladimiro Putino tikslai – griauti Ukrainą ir didinti naftos kainą
-
Tekstas, dėl kurio nužudytas A.Litvinenka: V.Putinas serga pedofilija ir gali sukelti pasaulinį karą
-
Rimvydas Valatka: Nelaimės nuojauta-2, o gal tik sutapimai ar Pilnatis?
Kaip pažymi leidinys, A.Merkel yra pagrindinė Vakarų derybininkė su V.Putinu. Iš vienos pusės taip yra todėl, kad euro krizės metu Berlynas jau prisiėmė neformalių Europos Sąjungos lyderių vaidmenį. Kita vertus, teigiama, kad būtent A.Merkel geriausia pažįsta V.Putiną ir jo psichologiją. Tuo tarpu JAV prezidentas Barackas Obama karo Ukrainoje metu nusišalino nuo lyderio pozicijos. Leidinio teigimu, B.Obama pareiškė, kad V.Putinas nededa jokių pastangų tarpusavio santykių gerinimui ir netgi apibūdino Rusijos prezidento elgesį kaip „nuobodžiaujantį moksleivį iš galinio suolo“.
Viską pakeitė lėktuvo numušimas
Kas liečia numuštą Malaizijos „Boeing“ lėktuvą, šis įvykis suvienijo Europos Sąjungą dėl sankcijų Rusijai. „Tai, kas iš pradžių atrodė nelabai svarbiu, lokaliniu konfliktu, peraugo į tikrą karą, kuriame gali žūti nekalti žmonės, gyvenantys už tūkstančių kilometrų nuo jų žuvimo vietos“, - apie kai kurių iki tol naivių Rusijos atžvilgiu buvusių politikų nuomonės pasikeitimą rašo „The Financial Times“.
Vienos iš Europos Sąjungos šalies užsienio reikalų ministras sakė, kad Vakarų politikai buvo labai nustebę, jog net šio lėktuvo numušimas neprivertė Maskvos atsisakyti ginklų perdavimo teroristams.
Į klausimą, kodėl V.Putinas nepasinaudojo numušto lėktuvo istorija, kad žengtų žingsnį taikos link, vienas anksčiau aukštas pareigas Kremliuje užėmęs šaltinis sakė, kad Rusijos prezidentas jautėsi įžeistas ir veikė vadovaudamasis emocijomis.
