„V.Putinas surengė šou“: analitikai įvertino, kas iš tikrųjų verda Rusijos vado galvoje

Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai naujausioje ataskaitoje, išanalizavę Rusijos prezidento pareiškimus, padarė kelias pagrindines išvadas.

Pirma, jie atkreipė dėmesį į V.Putino teiginį, kad jis turėjo pradėti plataus masto karinę invaziją į Ukrainą dar anksčiau. Jo teigimu, Maskva turėjo sistemingai ruoštis dar prieš plataus masto invaziją, ir melagingai pakartojo, kad Rusija „spontaniškai“ įsiveržė į Ukrainą 2022 m. po to, kai Ukraina „tiesiogiai“ paskelbė, kad nesilaikys Minsko susitarimų.

„Minsko susitarimai buvo itin palankūs Rusijai, nes jais Ukrainai buvo nustatyti įsipareigojimai, kuriais atsisakyta esminių Ukrainos suvereniteto elementų, o Rusijos statytiniams, remiamiems Rusijos karinių pajėgų, leista toliau išlaikyti teritorijas, kurias jie užėmė per pirmąją invaziją 2014 m. Susitarimais nenustatyta jokių įsipareigojimų Rusijai, kuri dalyvavo derybose kaip tariamai neutrali tarpininkė“, – priminė instituto ekspertai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Negana to, Rusijos vadovas išreiškė primygtinį reikalavimą, jog derybos su Ukraina būtų grindžiamos tais pačiais reikalavimais, kuriuos jis kėlė prieš invaziją ir tuo metu, kai Rusijos kariuomenė pasiekė didžiausių teritorinių laimėjimų.

Tiesioginės linijos metu V.Putinas sakė, kad yra pasirengęs derėtis su Ukraina be išankstinių sąlygų, tačiau bet kokios derybos turi būti grindžiamos tuo, dėl ko Rusija ir Ukraina susitarė per derybas Stambule 2022 m. kovo mėn., kai Rusijos kariuomenė artėjo prie Kyjivo ir visoje Rytų ir Pietų Ukrainoje, bei „realijomis, kurios šiandien vystosi vietoje“.

Ekspertų nuomone, tai tik atspindi Kremliaus vadovo įtikėjimą, kad Rusija nugalės Ukrainos ir Vakarų ryžtą kovoti.

Pasak analitikų, vargu, ar V.Putinas sutiks su menkesniu susitarimu, nebent Ukrainos pajėgos sukeltų reikšmingų pralaimėjimų Rusijos kariuomenei ir įrodytų autoritariniam Rusijos vadovui, kad jis negali laimėti mūšio lauke.

Ekspertai taip pat pažymėjo, kad ketvirtadienį V.Putinas pakartojo melagingą pasisakymą, jog Ukrainos vadovo Volodymyro Zelenskio prezidentavimas yra neteisėtas. Manoma, kad iš dalies jis taip elgiasi siekdamas apkaltinti Ukrainą derybų vilkinimu ir užsitikrinti visiškos Ukrainos kapituliacijos palaikymą tarp Rusijos gyventojų, kurie vis labiau nori, kad karas baigtųsi.

Kita ISW ekspertų išvada – V.Putinas ir toliau teisina savo sprendimą teikti pirmenybę Rusijos puolimui Donecko srityje, o ne Ukrainos kariuomenės išstūmimui iš Kursko srities. Be to, Rusijos vadovas nenori pripažinti, kad tam reikalingos Šiaurės Korėjos pajėgos.

Analitikų dėmesį atkreipė ir nauji rezonansiniai V.Putino pareiškimai apie, jo teigimu, naujausią ir „nenugalimą“ Rusijos ginklą – vidutinio nuotolio „Orešnik“ raketą.

Socialinių tinklų nuotrauka/Rusijos „Orešnik“ raketos nuolaužos

Jis pasiūlė Vakarų šalims „eksperimentą“, pagal kurį jos gali numatyti objektą Kyjive, o tada bandyti jį apginti nuo „Orešnik“ – „aukštųjų technologijų dvikovos“ vardan.

V.Putinas ir toliau daugiausia dėmesio skiria Rusijos balistinei raketai „Orešnik“ kaip nebranduolinio atgrasymo priemonės, kuria siekiama priversti Vakarus priimti Rusijai palankius sprendimus, daliai, pastebėjo ekspertai.

Jų vertinimu, tai taip pat galima laikyti manevru, kuriuo siekiama nukreipti dėmesį nuo nepavykusios V.Putino retorikos žvanginant branduoliniais ginklais.

Anot V.Putino, raketos „Orešnik“ veikimo nuotolis yra nuo 1 500 iki 5 500 kilometrų ir, jo tvirtinimu, šiuolaikinės Vakarų oro gynybos sistemos neva negali jo perimti.

Pastarosiomis savaitėmis V.Putinas aktyviai reklamuoja raketos technines charakteristikas, analitikų teigimu, veikiausiai siekdamas pasėti baimę ir netikrumą dėl žalos, kurią gali padaryti raketa „Orešnik“.

Neabejojama, kad taip jis siekia daryti spaudimą Kyjivo partneriams, kad šie apribotų Ukrainos galimybes taikytis į karinius objektus Rusijos teritorijoje vakarietiškais ginklais.

V.Putino pagyros apie Rusijos karinius pajėgumus ignoruoja tikrovę, iš kurios žvelgia rimti ir neatstatomi nuostoliai, kuriuos Rusija patyrė pastaraisiais mėnesiais santykinai sparčiau žengdama į priekį Donecko regione, teigiama ataskaitoje.

Kremliaus vadovas taip pat toliau melagingai pozicionuoja Rusijos ekonomiką kaip stiprią ir stabilią, perkeldamas kaltę dėl ekonominių problemų Rusijos centriniam bankui.

Analitikai išskyrė, kad V.Putinas bando išvengti atsakomybės už problemas, susijusias su išmokomis Kursko srityje kovojantiems Rusijos kariams, kurias sukėlė jo sprendimas sumenkinti Ukrainos įsiveržimo į šį regioną reikšmę, vadinant jį „antiteroristine operacija“ ir suverčiant kaltę Gynybos ministerijai.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Vladimiras Putinas

Tiesioginės linijos metu Rusijos prezidentas paragino Mariupolio okupacijos pareigūnus perskirstyti neteisėtai konfiskuotus ukrainiečių butus. Ekspertų nuomone, tai signalizuoja apie tebesitęsiančius Rusijos bandymus prievarta apgyvendinti okupuotas teritorijas rusais, siekiant iš esmės pakeisti demografinę padėtį Ukrainoje.

Analitikai pažymi, kad ši Kremliaus suformuluota pergalės teorija grindžiama V.Putino prielaida, kad Rusija sugebės išlikti ir įveikti Vakarų saugumo pagalbą Ukrainai, šalies pastangas sukomplektuoti ir apginkluoti savo ginkluotąsias pajėgas ir iššauks Vakarų atsisakymą toliau remti Ukrainą.

Vakarų lyderiai gali paneigti šias prielaidas ir priversti V.Putiną derėtis Jungtinėms Valstijoms, Ukrainai ir Europai priimtinu pagrindu, įrodydami savo valią toliau remti Ukrainą ir leisdami Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms mūšio lauke padaryti Rusijai reikšmingų pralaimėjimų, reziumavo analitikai.

„Vladimiras Putinas surengė šou“

Asmeninio albumo nuotr./Egidijus Papečkys

Karybos ekspertas Egidijus Papečkys socialiniame tinkle „Facebook“ ketvirtadienio vakarą paskelbtame įraše sureagavo ironiškai, sakydamas, kad V.Putinas „surengė šou“.

„Aišku, visiems labiausiai įstrigo V.Putino atsakymas į klausimą apie raketą „Orešnik“ – ar ji tikrai tokia efektyvi, kaip teigiama? Įstrigo todėl, kad V.Putinas pasiūlė surengti dvikovą – sutelkti Kyjive visas vakarietiškas sistemas, o rusai paleis „Orešnik“. Ir tegul pabando numušti vakariečiai, jeigu pajėgia. O juk nepajėgs“, – juokavo ekspertas.

Jo nuomone, visos Rusijos platybėse ši vaikiškai pagyrūniška bravada buvo sutikta su džiaugsmu ir, „neabejoju, gerai aplaistyta šalta degtinėle. Tiesa, šiek tiek brangtelėjusia“.

„Ir čia buvo svarbiausia šiandieninio šou dalis – įtikinti gyventojus, kad didėjanti infliacija ir brangstantys produktai yra laikina, ir šiaip nėra problema“, – pridūrė E.Papečkys.

Jis atkreipė dėmesį, kad Kremliaus vadovas pripažino, kad kainos iš tiesų kyla: „Štai sviestas pabrango 33-34 proc. Blogai. Bet užkalbėti dantis pasirinkti agurkai. Jie pabrango 10 proc., o lapkritį kaina jau buvo šoktelėjusi net 43 proc. Bet kam įdomu tie agurkai? Kur kas svarbiau mėsa.“

„Ir čia V.Putinas iš karto imasi mažinti infliacijos daromą žalą. Sako, žiūrėkit, bet mes mėsos suvalgom 2 kartus daugiau nei anksčiau. Šiandien – 82 kg, kai tuo tarpu pasaulinis vidurkis – 40 kg.

Mūsų ekonomika paaugo 3,9 proc., o Europos – tik 1 proc. Vokietija iš viso – 0. Kitais metais bus dar geriau“, – Rusijos vadovo pareiškimus prisiminė E.Papečkys ir sakė, kad greičiausiai ketvirtadienį didelė dalis rusų, pasiklausiusių V.Putino kalbos, nuėjo miegoti su geresne nuotaika nei vakar.