Anksčiau šį mėnesį Maskva pateikė virtinę reikalavimų, įskaitant raginimą nesuteikti narystės NATO Ukrainai ir kitoms buvusioms sovietinėms šalims, taip pat sumažinti Vidurio ir Rytų Europoje dislokuojamas pajėgas.
Kremlius šiuos reikalavimus pateikė tvyrant įtampai dėl Rusijos pajėgų telkimo netoli sienos su Ukraina, Vakarų šalims nuogąstaujant, kad gali būti surengta invazija. JAV prezidentas Joe Bidenas per anksčiau šį mėnesį įvykusį pokalbį vaizdo ryšiu perspėjo V.Putiną, kad Rusija sulauktų „sunkių pasekmių“, jeigu užpultų Ukrainą.
Rusija neigė ketinanti įsiveržti ir savo ruožtu kaltino Ukrainą planuojant mėginti susigrąžinti rytines teritorijas, kontroliuojamas prorusiškų separatistų. Ukraina tokius pareiškimus atmetė.
V.Putinas ragino Vakarus paskubėti įvykdyti jo reikalavimus ir perspėjo, jog Maskva turės imtis „adekvačių karinių ir techninių priemonių“, jeigu Vakarų šalys neatsisakys savo „agresyvaus“ kurso „prie mūsų namų slenksčio“.
Paklaustas, koks galėtų būti Maskvos atsakas, prezidentas Rusijos valstybinės televizijos sekmadienį parodytoje laidoje sakė, kad atoveikis „galėtų būti įvairus“. V.Putinas pridūrė, kad „tai priklausys, kokių pasiūlymų man pateiks mūsų kariniai ekspertai“.
JAV ir jų sąjungininkės atsisakė suteikti Rusijai garantijų dėl Ukrainos, kokių reikalauja V.Putinas. Anot jų, NATO laikosi principo, kad narystė bloke atvira bet kuriai kriterijus atitinkančiai šaliai. Vis dėlto šalys sutiko kitą mėnesį pradėti su Rusija derybas ir aptarti Maskvos nuogąstavimus dėl saugumo.
V.Putinas sakė, kad derybos su JAV vyks Ženevoje. Tuo pačiu metu turėtų vykti Rusijos ir NATO derybos bei platesnės diskusijos Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pagrindu.
Sekmadienį parodytoje laidoje V.Putinas nurodė, kad Rusija savo reikalavimus pateikė tikėdamasi konstruktyvaus Vakarų atsakymo.
„Mes tai padarėme ne tam, kad pamatytume, kaip [siūlymus] užblokuoja... o kad derybomis pasiektume diplomatinį rezultatą, kuris būtų užfiksuotas teisiškai privalomuose dokumentuose“, – kalbėjo Kremliaus vadovas.
Jis patvirtino, kad Ukrainos narystę NATO arba Aljanso ginkluotės dislokavimą šioje šalyje Maskva laiko raudona linija, kurios Vakarams peržengti neleis.
„Mums nebėra kur trauktis“, – teigė V.Putinas ir pridūrė, kad NATO galėtų Ukrainoje dislokuoti raketų, kurios būtų pajėgios nuskrieti iki Maskvos vos per 4–5 minutes. „Na, ir kur mums dabar trauktis? Paprasčiausiai įstūmė mus į tokią padėtį, kai privalome jiems pasakyti: „Sustokite!“ Štai kur visa esmė“, – kalbėjo jis.
Prezidentas išreiškė susirūpinimą, kad JAV ir jų sąjungininkės gali vilkinti saugumo derybas ir naudoti jas kaip priedangą, kai netoli Rusijos bus stiprinamos karinės pajėgos.
V.Putinas atkreipė dėmesį, kad Rusija savo reikalavimus paskelbė viešai, kad apie juos sužinotų visuomenė ir padidėtų spaudimas Vašingtonui bei jo sąjungininkės derėtis dėl saugumo sutarties.
V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas, kurio komentarai buvo paskelbti sekmadienį, sakė, kad NATO plėtra į Ukrainą arba kitas buvusias Sovietų Sąjungos respublikas Rusijai yra „gyvybės ar mirties klausimas“.
Jis pabrėžė, kad penktadienį atlikti Rusijos hipergarsinių raketų „Cirkon“ bandomieji paleidimai turėtų padėti padaryti Rusijos pastangas užsitikrinti saugumo garantijų „labiau įtikinamas“.
V.Putinas yra sakęs, kad raketos „Cirkon“ gali skristi devynis kartus greičiau už garsą ir pasiekti taikinius, esančius toliau kaip už 1 000 kilometrų. Penktadienį buvo pirmąkart paleista šių raketų salvė, todėl tikėtina, kad naujosios ginkluotė bandymai jau baigiami.
Planuojama, kad „Cirkon“ į ginkluotę bus įtrauktos ateinančiais metais. Šiomis raketomis bus apginkluoti Rusijos kreiseriai, fregatos ir povandeniniai laivai.
D.Peskovas sekmadienį taip pat atkreipė dėmesį į V.Putino ankstesnį perspėjimą, kad Kijevo pajėgų puolimas prieš separatistų kontroliuojamas teritorijas sukeltų „sunkių padarinių“ Ukrainos valstybingumui.
„Tai yra puikiai žinoma Kijeve ir gerai žinoma Vašingtone“, – teigė Kremliaus atstovas.
2014 metais Kijeve per sukilimą nuvertus prorusišką valdžią, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį, o Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse Kijevo pajėgos nuo to laiko kovoja su Kremliaus remiamais separatistais. Šis konfliktas jau pareikalavo daugiau kaip 14 tūkst. žmonių gyvybių.
Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją siunčiant per sieną karių ir ginklų separatistams paremti, bet Maskva tai neigia.
