V.Putinas tiesioginėje transliacijoje pakomentavo invaziją į Ukrainą: „Jie mums nepaliko pasirinkimo“

Savo kalboje Rusijos vadovas, kaip įprasta, kritikavo Vakarus, bet nepamiršo pagirti Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Slovakijos ministro pirmininko populisto Roberto Fico.

Pirmoje šio maratono dalyje daug dėmesio buvo skiriama Rusijos agresijai, kurią V.Putinas vadina „specialia karine operacija Ukrainoje“.

Jo įžanginės mintys skirtos Rusijos suvereniteto svarbai.

„Mūsų šalies egzistavimas be suvereniteto neįmanomas. Jos paprasčiausiai nebus“, – pažymėjo jis valstybės kontroliuojamo Pirmojo kanalo laidos vedėjai Jekaterinai Berezovskajai.

ALEXANDER ZEMLIANICHENKO / AFP/ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

„Taika bus, kai pasieksime savo tikslus. Jie nesikeičia. Priminsiu, apie ką mes kalbėjome: Ukrainos denacifikacija ir demilitarizacija, jos neutralus statusas“, – greitai prie kalbos apie karą pasuko šalies vadovas.

Žodis „denacifikacija“ yra susijęs su Rusijos kaltinimais, kad Ukrainos vyriausybei didelę įtaką daro radikalios nacionalistinės ir neonacistinės grupės. Šis teiginys išjuokiamas Vakaruose ir Ukrainoje.

V.Putinas taip pat reikalavo, kad Ukraina išliktų neutrali ir nestotų į NATO.

VIDEO: V.Putinas surežisuotoje konferencijoje: nėra sąlygų gerinti santykius su Vakarais

V.Putinas surežisuotoje konferencijoje: nėra sąlygų gerinti santykius su Vakarais

„Kam mums mobilizacija?“

Anot jo, kasdien visoje šalyje į kariuomenę priimama 1 500 vyrų. V.Putinas didžiavosi, jog neva iki šiol savanoriškai į kariuomenę užsirašė apie 486 tūkst. karių, o pernai į ją buvo pakviesta 300 tūkst. žmonių.

„Mūsų vyrų, pasirengusių su ginklu rankose ginti tėvynės interesus, srautas nemažėja, – pabrėžė V.Putinas. – Iš viso iki šių metų pabaigos bus šiek tiek mažiau nei pusė milijono vyrų. Kam mums reikalinga mobilizacija?“

„Fronto linijos ilgis – daugiau kaip 2 tūkst. kilometrų. Konflikto zonoje yra 617 tūkst. žmonių“, – pridūrė jis.

SPUTNIK / via REUTERS/ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Šią savaitę išslaptintoje JAV žvalgybos ataskaitoje nurodyta, kad nuo karo pradžios žuvo arba buvo sužeista 315 tūkst. rusų karių – tai, pasak amerikiečių žvalgybos, sudaro beveik 90 proc. invazijos pradžioje buvusio Rusijos kariuomenės personalo.

Kadangi ši V.Putino metinė spaudos konferencija yra sujungta su „Tiesiogine linija“ – leidžiančia Rusijos piliečiams užduoti prezidentui klausimų -, Rusijos leidinio „Izvestija“ reporteris, dirbantis laikinai okupuotame Luhanske Rytų Ukrainoje, uždavė šalies vadovui klausimą apie Ukrainos neseniai užimtą priešakinį placdarmą Rusijos okupuotame rytiniame Dniepro upės krante.

„Nežinau, kodėl jie tai daro, jie verčia savo žmones žūti, Ukrainos pajėgoms tai bilietas į vieną pusę. To priežastys yra politinės, nes Ukrainos vadovai prašo užsienio šalių pagalbos“.

Apibūdindamas Ukrainos karinę sėkmę „nedidelėje teritorijoje“ kaip paskutinį Ukrainos bandymą prasiveržti į Krymą, V.Putinas paaiškino, kad Rusijos pajėgos nusprendė pasitraukti kelis metrus į miškingas vietoves, „kad išgelbėtų savo vaikinus“. Toliau jis darė prielaidą, kad pagrindinis tokių veiksmų motyvas – Kyjivo siekis parodyti Vakarams, kad jam reikia daugiau karinio finansavimo.

„Nežinau, kodėl jie tai daro, jie verčia savo žmones žūti, Ukrainos pajėgoms tai bilietas į vieną pusę. To priežastys yra politinės, nes Ukrainos vadovai prašo užsienio šalių pagalbos“.

V.Putinas toliau tvirtina, kad Rusijos pajėgos turi persvarą visoje fronto linijoje Ukrainoje.

„Praktiškai visoje fronto linijoje mūsų ginkluotosios pajėgos, kukliai tariant, gerina savo padėtį“, – pareiškė jis.

Pastaraisiais mėnesiais fronto linijoje buvo labai mažai judėjimo, tačiau Rusija taikosi į du rytinius Donecko srities miestus: Marjinką ir Avdijivką.

„IMAGO“/„Scanpix“/Rusijos kariai

Sankcijos Rusijos nestabdo

V.Putinas taip pat pažymėjo, kad Rusija, nepaisant Vakarų ekonominių sankcijų ir politinės izoliacijos dėl Maskvos vykdomo puolimo Ukrainoje, gali toliau judėti į priekį.

„Galime ne tik pasitikėti savimi, bet ir judėti į priekį“, – pažymėjo šalies vadovas ir pridūrė, kad jo valstybės stipriosios pusės yra Rusijos visuomenės tvirtybė, finansinės ekonominės sistemos ištvermė ir didėjančios šalies kariuomenės pajėgumų galimybės.

V.Putinas siekia patikinti rusus, kad užsitęsęs konfliktas nepaveiks jų gyvenimo, tačiau pripažino, kad infliacija auga.

Praėjusią savaitę V.Putinas paskelbė, kad kovą įvyksiančiuose prezidento rinkimuose sieks penktos kadencijos. Ketvirtadienį jis sakė, kad pagrindinis jo penktosios kadencijos tikslas bus stiprinti Rusijos suverenumą.

„Tai reiškia stiprinti šalies gynybinius pajėgumus ir išorės saugumą“, – sakė jis.

Kitas prioritetas, anot jo, bus piliečių teisių apsauga.

Kaltina Vakarus „sugadinus santykius“

V.Putinas konstatavo, kad yra pasirengęs atkurti santykius su Europa ir Jungtinėmis Valstijomis, tačiau taip pat atkreipė dėmesį, kad Rusija esą nepadarė nieko blogo įsiverždama į Ukrainą, ir kaltino Vakarus „gadinant santykius“ su Rusija.

„Manome, kad JAV yra svarbi ir reikalinga šalis pasaulyje. Tačiau jų imperinė politika joms trukdo“.

„Mes nesugadinome santykių su Vakarais, – kalbėjo jis, pradėdamas ilgą paskaitą apie Kremliaus požiūrį į Ukrainos istoriją. – Jie sugadino santykius su mumis ir visada stengėsi nustumti mus į antrą ar trečią vietą, ignoruodami mūsų interesus“.

Vienu metu, pridūrė jis, pasakodamas 2014 m. Ukrainos revoliucijos istoriją, „jie nepaliko mums jokio pasirinkimo“.

V.Putinas išreiškė norą, kad Maskva ir Vašingtonas surastų sprendimą dėl amerikiečių žurnalisto Evano Gershkovicho ir JAV piliečio Paulo Whelano paleidimo.

„Šiuo klausimu palaikomi ryšiai ir vyksta dialogas, tačiau jis nėra paprastas“, – sakė jis.

„Tikiuosi, kad rasime sprendimą. Tačiau amerikiečiai taip pat turėtų mus išgirsti ir priimti sprendimą, kuris tiktų Rusijos Federacijai“, – pridūrė V.Putinas.

Nepamiršo pagirti Vengrijos premjero V.Orbano ir Slovakijos ministro pirmininko R.Fico

„Scanpix“/„Sputnik“ nuotr./Viktoras Orbanas ir Vladimiras Putinas Pekine

Šalies vadovas nepamiršo pagirti Vengrijos premjero Viktoro Orbano ir Slovakijos ministro pirmininko populisto Roberto Fico.

Kaip pranešta anksčiau, V.Orbanas jau kurį laiką daro didelį spaudimą Briuseliui, reikalaudamas atlaisvinti milijardus eurų paramos, kuri buvo sustabdyta dėl susirūpinimo teisinės valstybės principais. O prieš Europos Vadovų Tarybos susitikimą griežtai pareiškė, kad Europos Sąjunga negali aptarinėti Ukrainos narystės klausimo, nes ji neva neįvykdė narystės sąlygų.

„Jie nėra Rusijai palankūs politikai, – V.Putinas įvertino Europos lyderius. – Jie yra pronacionalistai“.

Smerkdamas Jungtinių Valstijų „imperialistinį“ elgesį, jis aiškino, kad Maskva yra pasiruošusi užmegzti su jomis užmegzti santykius.

„Manome, kad JAV yra svarbi ir reikalinga šalis pasaulyje. Tačiau jų imperinė politika joms trukdo“.

Kol Rusijos vadovas kalbėjo tiesioginiame eteryje, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas surengė spaudos konferenciją Aljanso būstinėje Briuselyje, kurios metu perspėjo: „Jei V.Putinas laimės Ukrainoje, yra reali grėsmė, kad jo agresija tuo nesibaigs“.

Anksčiau pranešta, kad V.Putinui buvo pateikta daugiau nei 1,5 mln. užklausų, o šalies valstybinės naujienų agentūros nurodė, kad dauguma klausimų susiję su karu Ukrainoje, būstais ir viešosiomis paslaugomis.

V.Putino „Tiesioginė linija“ truko beveik keturias valandas.

Alexander Zemlianichenko / AP/ Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas

Atakuota Kremliaus svetainė

Susirašinėjimo platformos „Telegram“ kanaluose, kuriuos cituoja naujienų agentūra „Unian“ skelbiama, kad prieš V.Putino metinės spaudos konferencijos transliaciją, kurią šiemet nuspręsta sujungti su „Tiesioginė linija“ programišiai atakavo oficialią Kremliaus interneto svetainę.

Teigiama, kad šiuo metu svetainė veikia su dideliais trukdžiais.