Maskva tvirtina, kad britų laivas buvo įplaukęs į „Rusijos teritorinius vandenis“, nors tarptautinė bendruomenė Krymo aneksijos nepripažįsta ir tebelaiko šį pusiasalį Ukrainos teritorija. Be to, Britanija neigė pranešimus, kad į jos laivą buvo šaudoma, ir nurodė, kad numanomo incidento metu netoliese tiesiog vyko Rusijos pajėgų šaudymo pratybos.
„Tai, žinoma, provokacija. Visiškai akivaizdu, tai – provokacija. Ką norėjo parodyti ir kokių tikslų mėgino pasiekti šie provokatoriai? Visų pirma [provokacija] buvo kompleksinė ir buvo surengta ne vien britų, bet ir amerikiečių“, – Kremliaus vadovas sakė per kasmet rengiamą laidą „Tiesioginė linija“, kurios metu V. Putinas tiesiogiai atsakinėja į Rusijos gyventojų klausimus.
Kalbėdamas apie incidentą Juodojoje jūroje, V. Putinas sakė, kad anksčiau tą pačią dieną iš vieno NATO oro uosto buvo pasiųstas JAV žvalgybos lėktuvas, esą turėjęs stebėti Rusijos pajėgų reakciją į britų laivo manevrus.
„Mes jį gerai matėme, stebėjome. Buvo aišku, kad eskadrinis minininkas įplaukė [į ginčijamus vandenis] siekdamas visų pirma karinių tikslų – mėgindamas padedant lėktuvui žvalgui išsiaiškinti, kaip mūsų ginkluotosios pajėgos stabdo tokias provokacijas. Stebėjo, kas ir kur pas mus įsijungia, kaip veikia, kur yra. Mes tai matėme ir žinojome, todėl teikėme informaciją, kokia mums atrodė reikalinga. Galbūt per daug pasakiau – man kariškiai atleis“, – tvirtino V. Putinas.
Jis pridūrė, kad šis incidentas taip pat turi politinį dėmenį, juolab kad tai įvyko praėjus kelioms dienoms po V. Putino ir JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) pirmojo tiesioginio susitikimo Šveicarijoje.
„Keliomis dienomis anksčiau įvyko susitikimas Ženevoje. Kyla klausimas: kam reikėjo įvykdyti tokią provokaciją? Kodėl visa tai daroma? Ar siekiama pabrėžti, kad šie žmonės negerbia Krymo gyventojų prisijungimo prie Rusijos Federacijos? Jie esą kažko nepripažįsta – gerai, nepripažinkite, bet kam rengti tokio pobūdžio provokacijas?“ – tęsė V. Putinas.
Rusijos lyderis sakė manąs, kad incidentas prie Krymo krantų nesukėlė rimto eskalavimo pavojaus.
„Net jeigu ir būtume paskandinę tą laivą, būtų sunku įsivaizduoti, kad pasaulis atsidurtų prie Trečiojo pasaulinio karo slenksčio, nes taip besielgiantys žino, kad šio karo nugalėtojais jie netaptų“, – kalbėjo V. Putinas.
Tuo metu Jungtinės Karalystės ambasada Maskvoje po incidento Juodojoje jūroje pareiškė, kad britų karo laivas taikiai plaukė per Ukrainos teritorinius vandenis, laikydamasis tarptautinių įstatymų.
„Į eskadrinį minininką „Defender“ nebuvo paleista jokių šūvių. Karališkasis jūrų laivynas vykdė taikų plaukimą per Ukrainos teritorinius vandenis, laikantis tarptautinių įstatymų. Rusijos pusės pateiktas šių įvykių nupasakojimas yra netikslus“, – sakoma per socialinį tinklą „Telegram“ paskelbtame ambasados pranešime.
Ukrainai priklausantį strategiškai svarbų Krymo pusiasalį Rusija okupavo po Kijeve 2014 metais įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos ir tų metų kovo mėnesį jį aneksavo. Tarptautinė bendruomenė šio žingsnio nepripažįsta.
