Anot portalo šaltinių, V.Putino žingsnio kritikų Kremliuje nėra daug, bet jie dirba ir vyriausybėje, ir svarbiose valstybinėse kompanijose.
Esą tokie asmenys įsitikinę, kad invazija į Ukrainą buvo „katastrofiška klaida“, kuri Rusijos vystymąsi sustabdys daugeliui metų. Visi dešimt pašnekovų su „Bloomberg“ kalbėjo anonimiškai, nes vieši komentarai jiems galėtų kainuoti.
Tiesa, visi šie pareigūnai nemato jokių galimybių, kad V.Putinas pakeis kursą – kaip ir potencialaus iššūkio prezidentui Rusijoje. Jie teigė, kad V.Putinas remiasi labai siauru patarėjų ratu ir ignoruoja kitų pareigūnų bandymus įspėti šalies lyderį dėl didžiulės kainos tiek geopolitine, tiek ekonomine prasme.
-
„Kremliaus bankininku“ vadinto oligarcho buvusi žmona: „Putinas – didelis narcizas“
-
Britų ir amerikiečių žvalgai įspėjo pasaulį apie rusų invaziją į Ukrainą, bet niekas negalėjo patikėti
-
Rusų ekspertai: Rusijai atsigauti nuo sankcijų reikės daug metų
-
Ukraina pasiruošusi lemtingam mūšiui, bet jo eigą nuspėti dar sunku
Galiausiai kai kurie „Bloomberg“ kalbinti rusai pripažino, kad, kaip ir JAV žvalgyba, nuogąstauja, jog V.Putinas gali ryžtis Ukrainoje panaudoti taktinius branduolinius ginklus – jei tik nuspręs, kad šioje, savo paties teigimu, istorinėje misijoje Kremliui gresia pralaimėjimas.
Nustebino Vakarų reakcija
Pats „Bloomberg“ išsyk primena: V.Putino karą vis dar remia labai nemaža Kremliaus elito dalis. Daug jo narių tiek viešai, tiek privačiai palaiko valdžios peršamą naratyvą, esą konfliktas su Vakarais yra neišvengiamas, o ekonomika prie sankcijų ilgainiui prisitaikys.
Visuomenės nuotaikos irgi gana palankios Maskvai – pirminis šokas ir nuogąstavimai dėl sankcijų užleido vietą savotiškam „siurrealiam stabilumui“.
Tačiau vis daugiau įtakingų pareigūnų esą pradeda manyti, kad V.Putino noras tęsti karą pasmerks Rusiją ilgametei izoliacijai ir nuolatinei geopolitinei įtampai – esą taip sustos ekonominis augimas, pablogės saugumo aplinka ir sumenks įtaka pasaulyje.
Keli oligarchai pusbalsiu viešai jau suabejojo Kremliaus strategija, bet daug įtakingų veikėjų pernelyg įsibaiminę ir nenori garsiai kritikuoti V.Putino sprendimų.
Skeptikus esą nustebino, kaip greitai ir plačiai į Rusijos invaziją reagavo JAV ir jų sąjungininkai. Sankcijomis žaibiškai įšaldyta pusė centrinio banko rezervų, kurie siekia 630 mlrd. dolerių, o didelės užsienio kompanijos kone per naktį nutraukė veiklą šalyje.
V.Putinas įsitikinęs, kad tauta jį palaiko, kad rusai pasiruošę aukotis dėl jo nacionalinės didybės vizijos
Be to, į Ukrainą toliau kasdien plūsta pažangi ginkluotė. Tiek jos, tiek Ukrainos karių profesionalumo dėka Rusijos pajėgoms nepavyko nieko nuveikti aplink Kyjivą, o Donbase į priekį stumiamasi labai jau lėtai.
Aukšto rango pareigūnai esą bandė paaiškinti V.Putinui, kad sankcijų poveikis ekonomikai bus didžiulis ir panaikins du dešimtmečius progreso.
Bet prezidentas į įspėjimus numojo ranka: suprask, taip, karas mums kainuos, bet Vakarai nepaliko kitos alternatyvos, o ir „ekonominis blickrygas“ esą nepavyko, nes ūkis prisitaikys prie naujos padėties.
Anot „Bloomberg“ pašnekovų, V.Putinas įsitikinęs, kad tauta jį palaiko, kad rusai pasiruošę aukotis dėl jo nacionalinės didybės vizijos. Kol kas ekonominę žalą apriboti, tiesa, pavyksta griežtomis kapitalo kontrolės priemonėmis.
Kitaip tariant, V.Putinas nusiteikęs tęsti karą, nors ambicijos jau ir kuklesnės – siekiama ne greitai užimti didžiąją Ukrainos dalį, o visą Donbaso regioną. Kas nors dar mažiau Kremliui netiktų – Rusija pasirodytų silpna ir pažeidžiama.
Vietos nesutarimams ar diskusijai nėra
Per aštuonias invazijos savaites žmonių, kurių klausosi V.Putinas, grupė sumažėjo dar labiau. Esą sprendimą įsiveržti į Ukrainą, be prezidento, priėmė gynybos ministras Sergejus Šoigu, generalinio štabo vadas Valerijus Gerasimovas ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Visi jie – aršūs „vanagai“.
Kremliaus kritikai, pasak „Bloomberg“ šaltinių, nemato ženklų, kad V.Putinas galėtų nepasiekęs tikslų nutraukti karinius veiksmus ar prabilti apie nuolaidas. Politinėje sistemoje jis visiškai dominuoja, tad alternatyvus požiūris įmanomas tik privatus.
Nors šiandien akivaizdu, kad Maskva prieš karinę kampaniją apsiskaičiavo, faktas, kad V.Putiną pasiekia ribota ir vienpusiška informacija, tai ir nulėmė. Rusija tikėjosi, kad į jos pusę perbėgs daug ukrainiečių karių, bet taip neatsitiko.
R.Abramovičius turėjo pasistengti, kad V.Putinas atsižadėtų minties, esą V.Zelenskis vos prasidėjus invazijai bėgs iš šalies.
Nuvertino V.Putinas esą ir Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kurį laikė silpnu lyderiu. Teigiama, jog milijardierius Romanas Abramovičius, bandantis tarpininkauti kol kas nesėkmingose derybose dėl taikos, turėjo pasistengti, kad V.Putinas atsižadėtų minties, esą V.Zelenskis vos prasidėjus invazijai bėgs iš šalies.
Rusijos saugumo ekspertas Andrejus Soldatovas irgi teigia, kad Federalinėje saugumo tarnyboje auga nepasitenkinimas dėl nesėkmingos invazijos. Esą FSB šulai manė, kad mūšiai truks daugiausia kelias savaites.
Viešai, tiesa, Kremliaus liniją sukritikavo tik vienas aukšto rango pareigūnas – Anatolijus Čiubaisas, specialusis V.Putino atstovas tvaraus vystymosi klausimais. Jis neteko pareigų ir dar prieš tai paliko Rusiją.
Kitiems norėjusiems pasitraukti – tarp jų buvo ir Rusijos centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina – nebuvo leista to padaryti. Esą reikia toliau dirbti, kad šalyje nekiltų ekonominė krizė.
Tarp oligarchų, kurių jachtas ir kitą turtą dabar perima Vakarų šalys, karo kritikų nedaug, bet yra. Antai Olegas Deripaska kovo pabaigoje pavadino karą „beprotybe“ ir pareiškė, kad kovos „galėjo baigtis prieš tris savaites protingų derybų dėka“. Jis įspėjo, kad mūšiai gali trukti dar kelerius metus.
Aišku, tokių išsišokimų nedaug. Kaip teigia politikos analitikė Tatjana Stanovaja, V.Putinas „sukūrė savo režimą remdamasis visuomenės parama, o tai jam leidžia kontroliuoti elitą“.
„Nėra jokios vietos nesutarimams ar diskusijai. Visi tiesiog turi vykdyti prezidento nurodymus. Kol Putinas kontroliuos situaciją, žmonės jo klausys“, – mano T.Stanovaja.
