O.Litvinenkos tėvas Vladimiras – spalvinga asmenybė. Prestižinio Sankt Peterburgo Kalnakasybos instituto rektorius įtariamas parašęs disertaciją V.Putinui. Nors V.Litvinenka tokius kaltinimus neigia, Olga tikrąją autorystę patvirtino keletame interviu.
V.Litvinenką su Kremliaus vadovu sieja ir politiniai ryšiai – jis tris kartus vadovavo V.Putino rinkimų kampanijai. Pradėjus bendradarbiauti su prezidentu, V.Litvinenkos finansinė padėtis staiga pagerėjo.
„Jis gavo labai daug pinigų ir pasikeitė. Kai Rusijoje žmogus labai praturtėja, jis tampa tironu. Mano tėvas dirba su Putinu, palaiko jo antidemokratinį režimą, kuris kaip metastazė plinta po visą Rusiją. Iš esmės tai – pagalba banditizmui ir dalyvavimas nusikalstamos grupuotės, gimusios Sankt Peterburge, veikloje“, – 15min sakė O.Litvinenka.
Šiandien V.Litvinenkos turtas vertinamas daugiau nei milijardu dolerių, V.Putino bendražygį žurnalas „Forbes“ įtraukė į turtingiausių rusų sąrašą. Be to, jam priklauso beveik 20 proc. trąšų milžinės „PhosAgro“ akcijų. Anksčiau priklausiusi Michailo Chodorkovskio holdingui, bendrovė po opozicionieriaus suėmimo buvo perimta V.Putinui artimų žmonių.
Šį įmonė tiekia produkciją ir Seimo nario Ramūno Karbauskio „Agrokoncernui“.
2009 m. O.Litvinenkai tapus Sankt Peterburgo parlamento nare, prasidėjo jos ir įtakingo tėvo konfliktas. Darydamas spaudimą, V.Litvinenka nuo savo vienturtės dukros atskyrė nė vienerių nesulaukusią anūkę Esterą Mariją.
„Nė nežinau, kaip ji šiuo metu atrodo“, – O.Litvinenka pasakojo apie aštuonmetę dukrą.
Remiantis melagingais V.Litvinenkos, veikusio kartu su korumpuotais Bastrykino tyrimo komiteto tyrėjais, parodymais, Olga buvo paskelbta pagrobta, įšaldytas visas jos turtas.
Teisiškai pagrobta laikoma O.Litvinenka šiuo metu turi Lenkijos pilietybę, tačiau problemos tęsiasi ir toliau. Rusijos prokuratūra ir tyrimų komitetas pradėjo teisinius veiksmus dėl jos sūnaus, gimusio Rusijoje, atėmimo.
Tam pasitelkiama Lenkijos teisinė sistema, tiksliau – 1996 m. pasirašytas Varšuvos ir Maskvos susitarimas dėl bendradarbiavimo teikiant teisinę pagalbą. „Jiems beveik pasisekė. Šiuo metu byla perduota Aukščiausiajam Lenkijos teismui ir aš nesu užtikrinta dėl jos eigos“, – trečiadienį kreipdamasi į LR Seimą kalbėjo O.Litvinenka.
Anot O.Litvinenkos, šis susitarimas palengvina ir Lenkijoje prieglobstį gavusių pabėgėlių ekstradiciją.
Prašo sankcijų tėvui
– Kokių teisinių priemonių imatės siekdama susigrąžinti dukrą ir kokio pareigūnų atsako sulaukiate?
– Nepaisant visų mano prašymų ir užklausų, iš valdžios jokių konkrečių atsakymų negaunu. Į visus mano laiškus atsakoma taip: „Olga Vladimirovna, jūs – pagrobta, todėl negalime atskleisti jokios informacijos, susijusios su jūsų dukra.“
Tai reiškia, kad Rusijoje teisinė sistema, policija ir tyrimų komitetai išnaudojami asmeninių tikslų realizacijai. Tą puikiai iliustruoja mano situacija.
Tai reiškia, kad Rusijoje teisinė sistema, policija ir tyrimų komitetai išnaudojami asmeninių tikslų realizacijai. Tą puikiai iliustruoja mano situacija.
Šiuo metu ketinu Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT) apskųsti Rusijos teismo sprendimą, kad esu pagrobta. Buvo areštuotas visas mano turtas, iš esmės tam, kad negalėčiau kovoti dėl savo dukros.
Deja, esu įsitikinusi, kad dukrą galėsiu pamatyti tik tuomet, kai žlugs Putino režimas. Nemanau, kad EŽTT galės man padėti. Vis dėlto ir toliau kovosiu, kad ji negalvotų, jog dėl jos nieko nedarau.
– Ar palaikote kokius nors ryšius su tėvu?
– Visi mano bandymai paskambinti atsiremia į visišką tylą. Apskritai, niekas nenori ir negali man padėti, kadangi Rusijoje visi bijo mano tėvo.
Kelis kartus iš tėvo gavau trumpųjų žinučių, kurios, mano nuomone, buvo grasinančio pobūdžio. Aš jas vis dar turiu, jos bet kada gali būti pateiktos tikriems teisėsaugos organams, jei Rusijoje atsiras tokia galimybė.
– Garis Kasparovas yra sakęs, kad negeria arbatos su nepažįstamaisiais, visi puikiai žinome, kas nutiko Aleksandrui Litvinenkai. Ar jūs, kaip opozicijos atstovė, Lenkijoje jaučiatės saugi?
– Pirmiausia norėčiau pasakyti, kad keletą kartų dalyvavau Lietuvoje organizuojamuose opozicijos renginiuose, ir esu nuoširdžiai dėkinga šiai šaliai už galimybę išsakyti savo nuomonę.
Tuo tarpu Lenkijoje yra keletas niuansų, į kuriuos norėčiau atkreipti dėmesį. Iš esmės tai – žinia, kurią noriu perduoti Europai: egzistuoja Lenkijos ir Rusijos susitarimas dėl teisinės pagalbos.
Vadinasi, procesas vyksta taip: gaunamas Rusijos teismo sprendimas, teisininkas, turėdamas teisinį pagrindą, jį legalizuoja Lenkijos teritorijoje, tuomet reikia jį vykdyti.
Į tai būtina atkreipti dėmesį. Visa Europa žino, kad Rusija – nedemokratiška šalis, tačiau visa Europa paklūsta jos įstatymams. Putinas tuo naudojasi, kadangi per tokias bylas kaip mano Europa turi įgyvendinti politinę Kremliaus valią. Mano atveju – artimiausio Putino bendrininko valią.
Kai Europoje buvo sudaryti susitarimai dėl teisinės pagalbos, Rusija buvo visiškai kitokia nei dabartinė Putino diktatūra. Europa turi persvarstyti tokius susitarimus. Tai – sankcijų politikos elementas. Ir aš esu pasiruošusi prisidėti, pasidalinti savo politine patirtimi.
– Esate minėjusi, kad Vakarai jūsų tėvui turėtų skirti sankcijas. Kiek jos efektyvios apskritai?
– Visi Rusijoje nori išvykti į Europą. Rusijoje jie užsidirba, o Europoje gyvena jų šeimos, gyvena patys valstybės pareigūnai, ten – jų turtas ir t.t. Negalėjimas patekti į Europą būtų didelis smūgis mano tėvui ir jo korupcinėms schemoms.
Visi Rusijoje nori išvykti į Europą. Rusijoje jie užsidirba, o Europoje gyvena jų šeimos, gyvena patys valstybės pareigūnai, ten – jų turtas ir t.t. Negalėjimas patekti į Europą būtų didelis smūgis mano tėvui ir jo korupcinėms schemoms.
Jis užsiima korupcija, pinigų plovimu ir panašiais dalykais – mes puikiai tą žinome. Turiu naudingos vidinės informacijos, kuria atėjus tinkamam laikui esu pasiruošusi pasidalinti.
Labai norėčiau, kad tėvas būtų įtrauktas į Magnickio sąrašą. Tai labai svarbu ir man, ir opozicijai. Tokie korumpuoti žmonės kaip mano tėvas grobsto Rusiją, jie vykdo nusikalstamą veiklą ir naudoja politinį spaudimą sąžiningam verslui. Nuo to kenčia eiliniai žmonės.
Mes siekiame padaryti viską, kad Europos Sąjunga tokiems žmonėms būtų ne vieta. Turime užkirsti kelią jų nešvarių pinigų patekimui į Europą, jų korupcinių schemų įgyvendinimui ES. Mes visomis jėgomis tam priešinamės.
Trumpa politinė karjera
– Kodėl nusprendėte prisidėti prie režimui pavaldžios partijos „Teisingoji Rusija“ ir taip greitai iš jos pasitraukėte?
– Tuomet ji save pozicionavo kaip opozicinę partiją. Tik po rinkimų tapo aišku, kad „Teisingoji Rusija“ – prokremliška, todėl iš jos išėjau.
Man dalyvaujant politikoje (2009 m. O.Litvinenka buvo išrinkta Sankt Peterburgo įstatymų leidybos asamblėjos nare – red.) prasidėjo konfliktas su tėvu: jis norėjo, kad būčiau paklusni deputatė, balsuočiau taip, kaip balsuoja visi kiti.
Jis nenorėjo, kad inicijuočiau įstatymų leidybą – jis norėjo, kad visiškai sutikčiau su jo politine nuomone. Taip neturi būti. Prasidėjo konfliktas, 2009 m. tėvas iš manęs atėmė vaiką – tokiu būdu norėjo mane valdyti. Jis nesitikėjo, kad pabėgsiu iš Rusijos.
Kai prasidėjo mano padėjėjų puolimas – penki iš jų buvo nuteisti kalėti, su antruoju savo vaiku per Suomiją pabėgau iš Rusijos.
– Vis dėlto į politiką sugrįžote, šįkart – su Michailo Chodorkovskio „Atvirąja Rusija“.
– Turiu daug patirties politinėje kovoje, noriu būti naudinga opozicijai, manau, kad galiu atnešti realios naudos.
Apskritai, dažnai Rusijos politika daroma užsienyje. Noriu padėti Rusijoje atkurti demokratiją. Galbūt ne šiandien, galbūt rytoj ar poryt. Noriu žiūrėdama savo vaikams į akis pasakyti: „Padariau viską, ką galėjau, kad Rusija vėl taptų demokratiška.“
Vis dėlto mano prognozė Rusijai – liūdna. Situacija tik blogės: teismai ir teisėsaugos struktūros bus absoliučiai priklausomos nuo valdžios, viskas jose bus daroma pagal užsakymus, mokant didelius pinigus ar remiantis slaptais susitarimais.
Pokyčių Rusijos politikoje nesitiki
– Kritikai Vakaruose dažnai sako, kad rusai nėra pasiruošę pokyčiams ar net jų bijo, todėl ir vėl balsuos už V.Putiną. Kaip yra iš tikrųjų?
– Neseniai lankiausi Latvijos parlamente, manęs ten paklausė, kaip vertinu demokratijos perspektyvas Rusijoje. Atsakiau taip: „Tai tarsi paaiškinti neregiui, kas yra saulė.“
Neseniai lankiausi Latvijos parlamente, manęs ten paklausė, kaip vertinu demokratijos perspektyvas Rusijoje. Atsakiau taip: „Tai tarsi paaiškinti neregiui, kas yra saulė.“
Pirmiausia demokratija – dalyvavimas politikoje. Jau 17 metų tęsiantis Putino režimui, Rusijos žmonės nebesupranta, ką reiškia dalyvavimas ir kas yra demokratija.
Jie knygose skaitė apie laisvę, tačiau didelei daliai rusų nesuprantama, kas yra demokratinės institucijos, mechanizmai, kaip turi bendradarbiauti visuomenė ir valdžia.
Jaunimas to nesupranta, nes visą savo sąmoningą gyvenimą praleido prie Putino, o vyresnės kartos demokratijos suvokimas atrofavosi. Putino propaganda – nuolatinis autokratijos įvedinėjimas.
Manau, kad Rusijoje teisės viršenybė prie Putino absoliučiai neįmanoma, nes Rusijoje įstatymai veikia tik išrinktiesiems. Prie Putino niekada nebus demokratijos, nes jis užgniaužia bet kokius jos pumpurus.
Nepaisant politinių lyderių pokyčių, visada turi egzistuoti įstatymo viršenybė. Deja, man atrodo, kad šiuo metu Putiną renkantiems Rusijos gyventojams tai paaiškinti gali būti labai sudėtinga.
Tai – didžiulė politinė ir Rusijos gyventojų problema. Istorija rodo, kad diktatūra niekada prie gero nenuveda. Ji lemia destrukciją, visuomenę užvaldančią frustraciją. Visa tai atsiliepia ekonomikai, švietimui, sveikatos apsaugai. Nuo to kenčia eiliniai piliečiai.
– Putinas negyvens amžinai. Jis taip pat nevaldys amžinai. Kas laukia Rusijos pasibaigus Putino erai?
– Jei atsižvelgsime į istoriją, turėtų atsirasi dar vienas Putinas. Rusijoje laisvės suvokimas yra taip sunykęs, kad žmonės norės naujo griežto lyderio – jie yra įpratę, jog juos kas nors valdo.
Tam, kuris juos valdo, jie permeta atsakomybę. Manau, kad daugeliui žmonių šiandien tai labai patinka. O jaunimas apskritai nieko kito nematė.
Tam, kuris juos valdo, jie permeta atsakomybę. Manau, kad daugeliui žmonių šiandien tai labai patinka. O jaunimas apskritai nieko kito nematė.
Žinoma, galbūt įvyks demokratinė transformacija: galbūt rusams užteks politinės savimonės, galbūt jie prisimins laikotarpį iki Putino – Jelcino laikus.
Todėl tikiuosi, kad mes, kaip opozicija, žmonėms priminsime tokią galimybę – jog ne viskas prarasta, kad galima dar kai ką padaryti. Laikas parodys, kiek tai efektyvu.
– Kaip vertinate opozicionieriais save vadinančius, tačiau kritikų Kremliaus projektais laikomus Aleksejų Navalną ir Kseniją Sobčiak?
– Į Navalną žvelgiu su didžiule pagarba. Dėl to, kad jis gyvena Rusijoje, kad dirba tokiomis sąlygomis.
Jokiu būdu nemanau, kad Navalnas – Kremliaus kūrinys. Manau, kad jis yra herojus, paskyręs visą savo gyvenimą politinei kovai, jog Rusijoje vėl atsirastų demokratinės institucijos. Jis atlieka labai svarbų darbą, ir todėl aš jį labai gerbiu.
Dėl Sobčiak aš komentarų neturiu. Vis dėlto manau, kad tai visai kitas atvejis. Aš jos asmeniškai nepažįstu, negaliu daryti vienareikšmių išvadų, tačiau atsižvelgdama į turimą informaciją ir suvokdama situaciją, manau, kad visiškai įmanoma, jog ji – Kremliaus projektas.
