Nacionaliniam saugumui skirtas leidinys publikavo esė „Tikrosios 75-ųjų Antrojo pasaulinio karo metinių pamokos“, kurios autorystė priskiriama V.Putinui. Tai – ne pirmas kartas, kai V.Putino nuomonės straipsnis yra publikuojamas Vakarų žiniasklaidos priemonėje.
Esė rašoma, kad sovietai Baltijos valstybes prijungė abipusiu susitarimu ir pritariant išrinktiems vietos pareigūnams. Esą tai neprieštaravo to meto tarptautinei ir valstybės teisei.
„Be to, 1939 metais Vilniaus miestas ir jo apylinkės, kurios anksčiau buvo Lenkijos dalis, buvo grąžintos Lietuvai. Baltijos respublikos SSRS sudėtyje išsaugojo valdžios organus, kalbą, buvo atstovaujamos aukštesnėse Sovietų Sąjungos struktūrose“, – V.Putinas rašo „The National Interest“.
Esė nužsimenama apie Sovietų Sąjungos ultimatumą Lietuvai ir pasipriešinimą okupantams.
„The National Interest“ vadovas – Dmitrijus Simesas, tyrime dėl Maskvos kišimosi į JAV prezidento rinkimus minimas kaip turįs kontaktų su aukštais Rusijos pareigūnais. Žurnalą leidžia konservatyvus tyrimų centras „The Center for the National Interest“.
Priešinasi istorijos revizionizmui
Lietuvos Seimas balandį priėmė rezoliuciją, kuria pasmerkė Rusijos vykdomą istorinį revizionizmą ir skleidžiamą dezinformaciją bei paragino Europos Parlamentą, Vidurio Europos politikus bendrai tam priešintis. Už ją vienbalsiai buvo 97 Seimo nariai.
Lietuvos Seimas rezoliucijoje pabrėžė, kad gerbia karo dalyvių, kovojusių prieš nacizmą, atminimą, tačiau kartu smerkia Rusiją dėl to, kad ji melagingai neigia Sovietų Sąjungos vaidmenį pradedant karą ir menkina sovietų nusikaltimus Vidurio ir Rytų Europoje pasibaigus karui.
„Antrojo pasaulinio karo pabaiga Lietuvai bei kitoms Centrinės ir Rytų Europos valstybėms neatnešė laisvės, o, priešingai, lėmė antrąją, penkis dešimtmečius trukusią sovietinę okupaciją, brutalius nusikaltimus žmoniškumui ir totalitarinę priespaudą“, – rašoma rezoliucijoje.
Maskva rezoliuciją pavadino antirusišku manifestu.
„Šis antirusiškas manifestas grindžiamas konjunktūrinėmis ir iškraipytomis nesenos praeities traktuotėmis, pagardintas istoriniu ir faktologiniu neraštingumu, siekiu įpiršti savo provincialų požiūrį perrašant Antrojo pasaulio karo pradžios istoriją ir išvadas“, – sakoma Rusijos ambasados Vilniuje trečiadienį paskelbtame pareiškime.
„Eilinis antimaskvietiškas žingsnis nestebina: lietuvių parlamentas seniai pasirinko mūsų tautų ir valstybių atskyrimo kelią, primesdamas savo šalies gyventojams priešišką požiūrį į rytinį kaimyną“, – sakoma pareiškime.
