Maištingas savaitgalis, samdinių grupuotės vadui Jevgenijui Prigožinui įžūliai tyčiojantis iš Kremliaus, prieš nutraukiant savo žygį į Maskvą, žurnalistų teigimu, priminė kruviną Rusijos revoliucijų ir perversmų istoriją.
Tuo tarpu Baltųjų rūmų ir jų užsienio sąjungininkų pastangos tiksliai išsiaiškinti, kas vyksta, pabrėžė karo, galinčio pakeisti Europos žemėlapį ir šiuolaikinę istoriją, nepastovumą.
Pilietinio karo, kuris, atrodė, tuoj prasidės, pavyko išvengti – bent jau kol kas.
-
Karybos ekspertai apie J.Prigožino pasitraukimą į Baltarusiją: grėsmė jo gyvybei tik dar labiau išaugo
-
A.Lukašenkos vaidmuo tarpininkaujant tarp J.Prigožino ir Kremliaus: daugiau klausimų nei atsakymų
-
Rusijai siunčiant J.Prigožiną į Baltarusiją, Lietuva žada čia stiprinti žvalgybą
-
Ką toliau darys V.Putinas? Ir ko J.Prigožinas imsis Baltarusijoje?
-
V.Putinas nutraukė tylą: kreipėsi į Rusijos žmones
-
Susitarimas dėl J.Prigožino išvykimo reiškia patekimą į dar represyvesnę šalį
-
Analitikai: „Wagner“ maištas galėtų padėti Ukrainai
J.Prigožino pasipriešinimas ir V.Putino, kuris apkaltino jį valstybės išdavyste, bet po kelių valandų sutiko susitarti ir leido jam pasirinkti tremtį Baltarusijoje, atsitraukimas – labiau nei bet kas kitas per visą V.Putino karjerą sudrebino jo autoritetą. Dabar jau niekas neabejoja, kad karas, kurį sukėlė Rusijos lyderis, siekdamas ištrinti Ukrainą iš Europos žemėlapio, kelia egzistencinę grėsmę jo politiniam išlikimui.
„Tai nėra 24 valandų blyksnis. Tai tarsi J.Prigožinas būtų žmogus, kuris pažvelgė už Ozo šalies burtininko ekrano ir pamatė, kad didysis ir baisusis Ozas yra tik šis mažas išsigandęs žmogeliukas, – CNN laidai „Christiane Amanpour“ sakė buvęs JAV ambasadorius Ukrainoje Johnas Herbstas. – Dėl šios aferos V.Putinas buvo sumenkintas visiems laikams“.
CNN pastebėjo, kad susiskaldymas Maskvoje ir tarp vyriausybės bei J.Prigožino „Wagner“ grupuotės – vienintelės Rusijos kovinės galios, kuri pastaruoju metu sulaukė didelės sėkmės mūšio lauke – dabar taip pat gali atverti kelią Ukrainai, kuri naujame kontrpuolime nori proveržio prieš jau demoralizuotus ir prastai vadovaujamus Maskvos karius. Tai būtų gera žinia Vakarams, kurie ją finansuoja ir ginkluoja.
Geopolitinis šokas
Neabejojama, kad NATO lyderiai dažnai įsisvajoja apie V.Putino pasitraukimą, nes nėra jokių ženklų, kad jis užbaigs karą išvesdamas savo karius iš Ukrainos.
D.Petraeusas: „Ar tai V.Putino pabaigos pradžia? Mes nežinome. Jei po jo ateis kas nors kitas, ar jis taps dar diktatoriškesnis, ko mes baiminomės, jei J.Prigožinui būtų pavykę?“
Jau kurį laiką Vakarų analitikai stebėjo veiksmus Rusijoje ir įtarė, kad konfliktas tarp Rusijos kariuomenės ir konkuruojančių privačių karinių formuočių vadų gali baigtis pilietiniu karu dėl šalies, turinčios didžiulį branduolinį arsenalą, kontrolės. Toks nestabilumas ir vidiniai nesutarimai Rusijoje sukeltų geopolitinį šoką visame pasaulyje.
CNN žurnalistas Stephenas Collinsonas atkreipė dėmesį, kad Vakarai neprisiėmė vienokios ar kitokios pozicijos šį savaitgalį kilusiuose vidaus nesutarimuose.
Vakarų lyderių pareiškimai, kad tai buvo „Rusijos vidaus reikalas“, atspindėjo norą atimti iš V.Putino pretekstą atnaujinti savo teiginius, kad jis yra Vakarų sąmokslo, kuriuo siekiama jį nuversti ir užgniaužti Rusijos, kaip didžiosios galios, orumą bei apkarpyti jos geopolitinės įtakos sferą, auka.
CNN žurnalistas Kevinas Liptakas pranešė, kad per pokalbius telefonu su Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir Vokietijos vadovais JAV prezidentas Joe Bidenas pabrėžė būtinybę nesikarščiuoti ir leisti, kad viskas, kas vyksta Rusijoje, vyktų pagal jo mantrą – užkirsti kelią „Trečiajam pasauliniam karui“.
Ir nors įmanoma, kad V.Putino režimo įtrūkimas gali reikšti galimą žlugimą, kuris galėtų pašalinti vieną iš pagrindinių Vašingtono užsienio politikos iššūkių – naują Šaltojo karo stiliaus priešpriešą su Rusija, – niekas Vašingtone iš tikrųjų to nesitiki.
„Nemanau, kad norime, jog šalis, kuri apima 11 laiko juostų ir į kurią įeina Rusijos Federacijos respublikos, priklausančios daugybei skirtingų etninių ir religinių grupių, subyrėtų per siūles“, – CNN laidoje „State of the Union“ sakė į atsargą išėjęs generolas D.Petraeusas.
„Ar tai V.Putino pabaigos pradžia? Mes nežinome. Jei po jo ateis kas nors kitas, ar jis taps dar diktatoriškesnis, ko mes baiminomės, jei J.Prigožinui būtų pavykę..? Ar iš tikrųjų gali atsirasti pragmatiškas lyderis, kuris įsitrauks ir supras, kokia katastrofiška klaida buvo visas šis Ukrainos siekis, ir supras, kad reikia kažkaip racionaliau elgtis su Europa ir Vakarais?“ – retoriškai klausė D.Petreusas, buvęs CŽV direktorius.
To, kas vyksta Maskvoje – neįmanoma nuspėti. Tačiau laukiniai posūkiai savaitgalį rodo, kad tas, kuris vadovaus Rusijai po V.Putino, gali būti dar negailestingesnis ir sunkiau įveikiamas Vakarams.
„Galbūt visi džiaugiamės, kad V.Putino valdžia yra silpnesnė, o valstybė trapesnė, nei manėme, tačiau turėtume ne mažiau galvoti ir apie tai, kas bus toliau“, – sakė Rusijos ir Rytų Europos ekspertas Robertas Englishas, vadovaujantis Pietų Kalifornijos universiteto Tarptautinių santykių mokyklai.
Galimybė, kad susilpnėjęs V.Putinas gali ieškoti kraštutinių būdų, kaip pasukti karą, kuris kelia grėsmę jo valdžiai, tikriausiai neramina JAV ir jų sąjungininkes.
„Tikriausiai tai bus kas nors panašaus į J.Prigožiną ar kitą į valdžią pretenduojantį karinį lyderį, ne liberalas, kaip Aleksejus Navalnas ar kiti liberalūs V.Putino kritikai, o populistas iš dešinės, kuris apeliuoja į tuos pačius antielitinius, antikorupcinius instinktus, bet pats turi brutalių diktatoriškų polinkių“, – spėjo R.Englishas.
Vakarų žinia V.Putinui – silpna
Tuo pat metu jaučiama, kad V.Putino, kurio valdžia ilgą laiką priklausė nuo jo gebėjimo sutramdyti įvairias jam pavaldžias grupuotes, pasitikėjimas juo kaip lyderiu smarkiai nukentėjo.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sakė, kad tai, jog stiprus Rusijos vidaus veikėjas tiesiogiai suabejojo V.Putino autoritetu, yra „labai, labai stiprus dalykas“.
Galimybė, kad susilpnėjęs V.Putinas gali ieškoti kraštutinių būdų, kaip pasukti karą, kuris kelia grėsmę jo valdžiai, tikriausiai neramina JAV ir jų sąjungininkes. J.Bidenas tvirtai teigė, kad reikia vengti, jog konfliktas neperaugtų į tiesioginį Rusijos ir NATO konfliktą. Tačiau faktas, kad karas dabar sukelia gilius nesutarimus Rusijos viduje, kurie gali paveikti jos veiklos vientisumą, gali būti argumentas greitai didinti Vakarų pagalbą Ukrainai.
Akivaizdus V.Putino pažeidžiamumas greičiausiai padrąsins tuos, kurie teigia, kad J.Bidenas elgėsi per daug nedrąsiai, nepaisant to, kad atgaivino Vakarų aljansą, siekdamas padėti Ukrainai apsiginti per plačiausią transatlantinę mobilizaciją nuo Šaltojo karo pabaigos, ir atsiuntė milijardus dolerių bei modernią ginkluotę.
Kritikai skundžiasi, kad Vakarai davė Ukrainai pakankamai, kad ji išgyventų, bet ne tam, kad išstumtų Rusijos kariuomenę iš visos savo teritorijos ir net iš Krymo, kurį V.Putinas neteisėtai aneksavo 2014 m.
Respublikonų kandidatas į prezidentus Willas Hurdas, buvęs CŽV karininkas ir Teksaso kongresmenas, sekmadienį sakė, kad JAV ir jų sąjungininkų pareiškimai, jog jie stebi įvykius Rusijoje, siunčia silpną žinią V.Putinui.
„Tam yra kitas žodis. Tai – skėsčioti rankomis ir nieko nedaryti“, – sakė W.Hurdas.
Po žvalgybos pranešimų apie galimus J.Prigožino veiksmus „mes turėjome planuoti su savo sąjungininkais, turėjome planuoti su ukrainiečiais, kaip pasinaudoti šia galimybe“, – sekmadienį „ABC“ laidoje „This Week“ tvirtino W.Hurdas.
Bet koks jau ir taip blogėjančių JAV santykių su Maskva pablogėjimas arba incidentai, dėl kurių JAV ir Rusijos pajėgos įsiveltų į konfliktą, gali būti naudingi respublikonams, ypač Donaldui Trumpui, kuris perspėja, kad J.Bideno parama Ukrainai gali sukelti Trečiąjį pasaulinį karą.
D.Trumpo teiginiai, kad jis galėtų užbaigti konfliktą per 24 valandas, yra lengvabūdiški, o bet koks jo siūlomas sprendimas greičiausiai bus naudingas V.Putinui, kuriuo jis jau seniai žavisi. Tačiau, nors karas Ukrainoje jau dabar dominuoja J.Bideno palikime, Rusijos žlugimas, sukėlęs pasaulinį chaosą, vargu ar padės jam politiškai artėjant rinkimų metams.
Jau seniai buvo aišku, kad Ukrainos sėkmė šiame kare gali kelti rimtą politinę grėsmę V.Putino valdymui. Tačiau vienas dalykas yra tai teigti teoriškai. Po šio savaitgalio ši nauja tikrovė pareikalaus, kad Vakarai dar kartą išnagrinėtų savo balansavimo veiksmus, kad išgelbėtų Ukrainą.
