„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

V.Putino perversmo planai Vakaruose: kodėl į jį kreipiasi „Jūsų Ekscelencija“

Galbūt Vladimiras Putinas ir išgyvena dėl netikėto Ukrainos įsiveržimo į Rusijos Kursko regioną šį mėnesį, tačiau šį savaitgalį jis tikriausiai švęs teritorinius laimėjimus toliau į vakarus – Vokietijoje, rašo leidinys „Politico“.
Vladimiro Putino atvaizdas parade
Vladimiro Putino atvaizdas parade / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Rusijai palankios partijos trijose rytinėse Vokietijos žemėse – Brandenburge, Saksonijoje ir Tiuringijoje – yra pasirengusios pasiekti didelių laimėjimų rugsėjo mėnesį vyksiančiuose regioniniuose rinkimuose, iš kurių du numatyti sekmadienį.

Prorusiška „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) turi daug šansų užimti pirmąją vietą visose trijose federalinėse žemėse, o neseniai susikūręs kairiųjų Sahra Wagenknecht aljansas (BSW) sparčiai auga.

Taip Maskva siekia vėl įsitvirtinti didelėje buvusios Rytų Vokietijos dalyje – regione, kuriame ji dominavo dešimtmečius Šaltojo karo metais, skelbia „Politico“.

Jei prognozės pasitvirtins prie balsadėžių, rezultatai Vokietijoje sukels didelį nerimą. Ekstremistų pergalė atskleistų, kokiu mastu žlugo Vokietijos politinės institucijos pastangos ištaisyti šalies Rytų ir Vakarų atskirtį, ir iš pagrindų sukrėstų ir taip jau klibančią Berlyno trišalę koaliciją.

Pergalė taip pat reikštų asmeninę V.Putino pergalę – Rusijos lyderis devintajame dešimtmetyje dirbo KGB šnipu Drezdene ir dėl šios patirties jis nepaliaujamai žavėjosi viskuo, kas susiję su Vokietija. Vienas biografas jį net pavadino „vokiečiu Kremliuje“.

Išnaudoja rusiškos propagandos naratyvus

Apskritai, naujausių apklausų duomenimis, tikimasi, kad Maskvai palankios partijos, esančios dešinėje ir kairėje politinio spektro pusėje, regionuose surinks ne mažiau kaip 50 proc. balsų. Vienoje iš žemių, Tiuringijoje, šioms partijoms prognozuojama net 65 proc. balsų, o AfD turėtų surinkti apie 30 proc. balsų.

Nors ne visos partijos yra tokios atvirai prorusiškos kaip AfD, jas sieja du bendri kraštutinių dešiniųjų stumiami naratyvai: kad dėl karo Ukrainoje kalta NATO ir kad taikus sprendimas būtų buvęs įmanomas, jei tik Vakarai būtų rimtai ėmęsi diplomatijos.

Pagrindinės Vokietijos valdančiosios partijos – socialdemokratai (SPD), žalieji ir laisvieji demokratai (FDP) – buvo nustumtos į antrą planą, o apklausos prognozavo, kad bendras rezultatas Saksonijoje ir Tiuringijoje bus apie 12 proc., o Brandenburge – 27 proc. Net ir įtraukus didžiausią Vokietijos centristinę jėgą – konservatyvius krikščionis demokratus (CDU), bendras pagrindinių partijų palaikymas apklausose neviršija 50 proc.

Rytuose vadovavo lyderiai iš Vakarų

Tai nepaprastas nuosmukis centristinėms partijoms, kurios nuo susivienijimo formavo Rytų Vokietijos politinį gyvenimą. XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje Vakarų Vokietijos valdančiosios jėgos faktiškai kolonizavo Rytus, pasiųsdamos savo politikos veteranus vadovauti Saksonijai ir kitoms žemėms. Net ir šiandien daugiau kaip 40 proc. aukščiausio lygio politinės klasės atstovų Vokietijos rytinėse žemėse yra kilę iš Vakarų.

Spartus AfD ir kitų populistinių partijų iškilimas rytuose rodo, kad šis požiūris nepasiteisino. Naujausių apklausų duomenimis, tiek žalieji, tiek FDP, mažiausios iš trijų Vokietijos nacionalinės koalicijos partijų, gali būti išstumtos iš visų trijų žemių parlamentų. Norėdamos gauti vietų, partijos turi surinkti bent penkis procentus balsų.

„Demokratinėms partijoms – SPD, CDU ir net žaliesiems – niekada nepavyko įsitvirtinti Rytuose taip, kaip Vakaruose, todėl tokioms partijoms kaip AfD, žinoma, daug lengviau prasimušti ir pasinaudoti nepastovesniais rinkėjais“, – sakė Leipcigo universiteto sociologas Johannesas Kiessas.

Daug gyventojų iš Rytų persikėlė į Vakarus

Nors susivienijimas iš esmės pakeitė buvusios Rytų Vokietijos ekonomiką ir pakėlė pragyvenimo lygį iki komunizmo laikais neįsivaizduojamo lygio, daugelyje kraštų vis dar jaučiamas pasipiktinimas dėl to, kad Vakarai faktiškai perėmė šalį. Nuo susivienijimo regionas neteko 15 proc. gyventojų, nes daug buvusių Rytų Vokietijos gyventojų, ypač moterų, pasitraukė į Vakarus.

Nusivylimą tokiais pokyčiais dažnai didina šalies politikai, kurie šį regioną, kurio gyventojų skaičius šiandien sudaro tik penktadalį buvusios Vakarų Vokietijos, laiko „kitu“.

„Rytuose tenka aiškinti šiek tiek daugiau nei Vakaruose, bet aš mielai tai darau ir man patinka ten važiuoti“, – gegužės mėn. sakė CDU lyderis Frydrichas Merzas, kalbėdamas apie griežtą savo partijos poziciją Rusijos atžvilgiu.

Tuo metu F.Merzas sakė, kad siekia pirmosios vietos visose trijose žemėse, tačiau dabar tai greičiausiai neįgyvendinama. Netgi Saksonijoje, kur, atrodo, CDU pirmauja nedidele persvara, kai kuriose naujausiose apklausose AfD pirmauja.

Kreipėsi į V.Putiną: „Man būtų didelė garbė, Jūsų Ekscelencija, pasveikinti Jus Saksonijoje“

Vida Press nuotr./Vladimiro Putino atvaizdas
Vida Press nuotr./Vladimiro Putino atvaizdas

Nors F.Merzo partija išlieka konkurencinga šiame krašte, tai lėmė tik tai, kad Saksonijos vadovas iš CDU Michaelis Kretschmeris nepritaria milijardinių sumų leidimui karinei pagalbai Ukrainai ir savo rinkimų kampanijos pagrindiniu akcentu paskelbė taikos derybų tarp Maskvos ir Kyjivo palaikymą.

M.Kretschmeris 2021 m. taip pat lankėsi Maskvoje ir pakvietė V.Putiną apsilankyti Drezdene, kur Rusijos vadovas buvo dislokuotas, kai griuvo Berlyno siena.

„Man būtų didelė garbė, Jūsų Ekscelencija, pasveikinti Jus Saksonijoje“, – tuomet M.Kretschmeris sakė V.Putinui.

Dešimtmečius vykdyta antivakarietiška propaganda

Tai, kad net vienas pagrindinių Vokietijos konservatorių iš Rytų buvo pasirengęs nusilenkti V.Putinui, rodo, kokiu mastu Rusijos naratyvai įsitvirtino regione. Net jei dauguma Rytų Vokietijos gyventojų neturi iliuzijų dėl V.Putino, gyventojams dar reikia įveikti dešimtmečius trukusią antivakarietišką propagandą. Daugeliui jų Maskva yra ne blogesnė už Vašingtoną, kurį populistiniai politikai kaltina užkulisiniais veiksmais siekiant savų tikslų Ukrainoje.

„JAV yra žlunganti supervalstybė, kuri kovoja, kad išsaugotų savo pasaulinę hegemoniją“, – praėjusį mėnesį sakė Sahra Wagenknecht, kairiųjų pažiūrų politikė.

Dauguma kairiųjų politikų Rytuose yra susitelkę BSW ir Kairiųjų partijoje, buvusios Rytų Vokietijos komunistų partijos įpėdinėje, ir jie ne tiek pasisako už V.Putiną, kiek už taiką.

„Mums reikia Europos taikos tvarkos, kuri apimtų ir Rusiją, – šį mėnesį sakė Bodo Ramelowas, dabartinis Tiuringijos vadovas ir vienas iš kritiškesnių Rusijos atžvilgiu kairiųjų partijos atstovų. – Visos dalyvaujančios šalys turėtų susitarti dėl nepuolimo pakto ir sukurti gynybos bendriją.“

Kritikai tokius kairiųjų raginimus atmeta kaip naivius. Jie sako, kad spaudimas Vakarams nutraukti ginklų tiekimą ir liepimas Ukrainai sustabdyti kovą ir atiduoti teritoriją galiausiai bus naudingas Maskvai ir įteisins jos invaziją į Ukrainą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“