Rusija jau seniai skleidžia dezinformaciją visame pasaulyje, tačiau šis klausimas tapo ypač aktualus po praėjusių metų vasario mėnesį pradėtos karinės invazijos į Ukrainą.
Kremlius ir jam artimi asmenys skleidė melagingą informaciją per valstybės kontroliuojamą žiniasklaidą, socialinius tinklus ir kitus informacinius kanalus. Pastaruoju metu socialinėje žiniasklaidoje ypač išpopuliarėjo Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną palaikantys influenceriai, kurie manipuliuoja nuomonėmis ir sėja nesantaiką tarp socialinių platformų naudotojų.
Šiandien Rusijos dezinformacijos kampanijos apima tiek tekstinę, tiek audiovizualinę medžiagą, platinamą internetu, socialinėje žiniasklaidoje, per palydovinę televiziją ir tradicines radijo ir televizijos transliacijas.
Vieni iš labiausiai paplitusių ir gerai žinomų Rusijos dezinformacijos naratyvų yra teiginiai, kad Jungtinės Valstijos ir Vakarai stovi už 2004 m. Oranžinės revoliucijos protesto judėjimo ir 2013 ir 2014 m. įvykių Ukrainoje.
Taip pat kalbėdamas apie Rusijos invaziją į Ukrainą, Kremlius kaltina Vakarus dėl pablogėjusios padėties regione.
Ypač sėkmingai Kremliaus propaganda ir melagingos naujienos skleidžiamos ir sulaukia atgarsio pačioje Rusijoje, nes karo naujienos yra cenzūruojamos, o absoliučią daugumą žiniasklaidos priemonių tiesiogiai kontroliuoja valdžia.
Rusijos netikros naujienos taip pat sėkmingai skleidžiamos daugelyje besivystančių šalių. Sėkmingas Kremliaus dezinformacijos skleidimas internete nenaudojant didelių materialinių išteklių įkvėpė ir kitas šalis vykdyti dezinformacijos kampanijas. Pavyzdžiui, kelių Afrikos šalių valdžios institucijos, siekdamos politinių tikslų, ėmėsi panašios taktikos.
