Vėliau trečiadienį savo palaikymą reformoms išsakė ir parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba, – kur, kaip ir Valstybės Dūmoje, gausu prezidento lojalistų.
Pataisoms pritarta 160 balsų prieš vieną, dar trys senatoriai susilaikė.
Prieš balsavimą Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko siūlomų pataisų priėmimą pavadino „vienu svarbiausiu klausimų šių laikų (Rusijos) istorijoje“.
Ji sveikino paskutinę akimirką antradienį pateiktas pataisas, suteiksiančias V.Putinui galimybę dar kartą siekti prezidento posto, 2024 metais pasibaigus jo dabartinei šešerių metų kadencijai.
V.Putinas „turi turėti teisę dalyvauti ir varžytis naujuose rinkimuose“, – pareiškė V.Matvijenko.
„Jis pakėlė parklupdytą Rusiją“ ir „yra laikomas vienu didžiausių pasaulio lyderių“, sakė ji.
Dabar pataisoms dar turės pritarti bent du trečdaliai Rusijos regioninių parlamentų, o tada balsuos Rusijos piliečiai. Visuotinis referendumas planuojamas balandžio 22-ąją.
Šie balsavimai įvyko po ištisus mėnesius trukusių spėlionių dėl 2024-aisiais savo ketvirtą kadenciją prezidento poste baigsiančio V.Putino politinės ateities. Sausį prezidentas pribloškė Rusijos politinį isteblišmentą paskelbęs apie planus pakeisti Konstituciją.
Kremliaus sąjungininkai gyrė šiuos pakeitimus ir tvirtino, kad V.Putinas yra tokia stabilizuojanti figūra, kokios reikia Rusijai.
„Prezidentas, kuriam užkertamas kelias būti išrinktam dar vienai kadencijai, negali būti stipri figūra“, – pareiškė ištikimas V.Putino sąjungininkas Maskvos meras Sergejus Sobianinas.
Jo galimybių kandidatuoti apribojimas būtų „destabilizuojantis faktorius tiek vidaus, tiek užsienio politikai“, – pridūrė jis.
Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas savo ruožtu sakė, kad konstitucinės reformos „sustiprins mūsų šalį“ ir nuties kelią Rusijos ateičiai.
Kiek anksčiau V.Matvijenko atmetė kritiką dėl pataisų ir pareiškė, kad jei V.Putinas dalyvaus 2024-ųjų rinkimuose, „tik rinkėjai nuspręs, ar jie remia prezidentą, ar ne“.
Konstitucijos pataisų pakete, apie kurį V.Putinas paskelbė sausį, yra virtinė politinių ir socialinių reformų.
Antradienį viena deputatė pasiūlė į jį įtraukti nuostatą, kuri „anuliuotų“ V.Putino kadencijas Kremliaus šeimininko poste.
„Putinas iki 2036-ųjų?“
67-erių V.Putinas pritarė tokiam pasiūlymui, bet pabrėžė, kad šią pataisą dar turės patvirtinti Rusijos Konstitucinis Teismas.
„Turėjome pakankamai revoliucijų“, – pareiškė prezidentas per retą pasirodymą Valstybės Dūmoje antradienį.
Įsigaliojus šiai pataisai, pirmąkart 2000-aisiais išrinktas V.Putinas galės vėl kandidatuoti į prezidentus 2024 ir 2030 metais. Tokiu atveju jo valdymo laikotarpis būtų ilgesnis nei Sovietų Sąjungos lyderio Josifo Stalino.
Tačiau minimas pasiūlymas sulaukė V.Putino kritikų pasipiktinimo. Opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas pareiškė, kad V.Putinas siekia tapti „prezidentu iki gyvos galvos“.
Antradienį prie Kremliaus susirinko dešimtys demonstrantų, nepatenkintų dėl tos Konstitucijos pataisos.
„Asmuo, atvedęs Rusiją į chaosą ir tragediją, gali likti valdžioje iki savo gyvenimo galo... Kas gali būti blogiau?“ – per mitingą naujienų agentūrai AFP sakė aktyvistas Aleksejus Miniaila.
„Putinas iki 2036-ųjų, tai tiesiog nesuvokiama“, – pareiškė antradienio mitingo organizatorius, žurnalistas ir aktyvistas Ilja Azaras.
Rusijos opozicija ragina piliečius dalyvauti masinėse demonstracijose prieš konstitucines reformas. Viena tokių planuojama Maskvoje penktadienį, nors vietos valdžia draudžia didesnius kaip 5 tūkst. žmonių susibūrimus dėl koronaviruso grėsmės.
Politologo Aleksejaus Makarkino vertinimu, konstitucinės reformos gali išprovokuoti antivyriausybinių protestų bangą, kaip įvyko 2011–2012 metais, kai dešimtys tūkstančių žmonių išėjo į gatves protestuoti dėl V.Putino sugrįžimo į Kremlių po ketverių metų premjero poste.
„Putino kadencijų anuliavimas suteikia opozicijai papildomą emocinį postūmį ir argumentą“, – sakė A.Makarkinas iš Maskvoje įsikūrusio strateginių studijų centro „Center for Political Technologies“.
„Nežinome, kada šis gaidukas bus nuspaustas“, – teigė jis.
