Nuo 2014 m., kai buvo priimta Jūsų apsaugos strategija, ir nuo 2018 m., kai buvo atnaujintas veiksmų planas, padaugėjo grėsmių ir iššūkių saugumui, todėl reikia imtis papildomų ir sustiprintų veiksmų.
Įvykiai pasaulyje, tokie kaip Rusijos karinė agresija prieš Ukrainą, priminė, kad ES turi stiprinti savo saugumą ir stiprinti savo gebėjimus veikti ne tik savo teritorijoje, bet ir kaimynystėje bei už jos ribų.
Anot V.Sinkevičiaus, atnaujinta strategija – tai galimybė siekti tvarių jūrų saugumo problemų, su kuriomis susiduria ES ir tarptautinė bendruomenė, sprendimų.
– Jūrų apsaugos strategija buvo priimta 2014-ais. Po kelių metų atnaujinta ir teigiate, kad atėjo laikas ją vėl atnaujinti, suderinti su naujausia ES politika. Kaip tvirtinate, ją atnaujinti prireikė dėl iškilusių naujų grėsmių ir iššūkių saugumui. Ar galėtumėte konkrečiau įvardinti tas pagrindines grėsmes ir iššūkius, su kuriais mes susiduriame šiuo metu?
– Akivaizdu, kad didžiausią įtaką tam turi prasidėjęs Rusijos karas prieš Ukrainą ir, lyginant su tuo 2014 metų dokumentu, gyvename visiškai kitokioje geopolitinėje aplinkoje, mūsų saugumo situacija pasikeitė iš esmės.
