Kalbėdamas JT Žmogaus teisių tarybos pagrindinės metinės sesijos atidaryme, jis pasmerkė plačiai paplitusią dezinformaciją, nukreiptą prieš JT humanitarines organizacijas, JT taikdarius ir jo biurą.
„Jungtinės Tautos tapo manipuliatyvios propagandos žaibolaidžiu ir politikos nesėkmių atpirkimo ožiu“, – perspėjo V. Turkas.
„Tai labai kenkia bendrajam gėriui ir beširdiškai išduoda daugybę žmonių, kurių gyvenimas nuo to priklauso“, – pridūrė jis.
Savo įžanginėje kalboje JT vyriausiasis žmogaus teisių komisaras pabrėžė, kad JT turi „unikalią galimybę suteikti valstybėms galimybę aptarti ir spręsti neatidėliotinus pasaulinius klausimus“.
„Ši telkimo galia ypač svarbi dabar, kai dėl konfliktų masto, pavojaus planetai ir skaitmeninės transformacijos reikia skubių sprendimų“, – nurodė V. Turkas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į kruvinus įvykius Viduriniuose Rytuose, Ukrainoje, Sudane, Mianmare, Haityje ir daugelyje kitų pasaulio vietų.
Jis užsiminė apie išpuolius prieš JT palestiniečių pabėgėlių agentūrą, kurią Izraelis kaltina susimokius su islamistų kovotojų grupuote „Hamas“.
„JT humanitarinės agentūros padeda šimtams milijonų žmonių likti gyviems“, – pabrėžė V. Turkas, kuris nėra laukiamas Izraelyje, kur valdžios institucijos kaltina jį ir jo biurą šališkumu palestiniečių naudai.
V. Turkas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad vykstančiose derybose dėl daugelio gyvybiškai svarbių klausimų nepakankamai dėmesio skiriama žmogaus teisių aspektui.
„Derybose dėl sutarčių pandemijos prevencijos ir kibernetinių nusikaltimų klausimais, taip pat dėl plastiko taršos, pasaulinėse diskusijose dėl dirbtinio intelekto reguliavimo – visose šiose šiuo metu vykstančiose derybose [...] nepakankamai atsižvelgiama į žmogaus teisių įsipareigojimus ir galimą žalą žmogaus teisėms“, – nurodė jis.
V. Turkas paragino nutraukti „dvejopą požiūrį, kad jei nesi už mus ir prieš mūsų priešus, vadinasi, tu taip pat esi priešas“.
Jis perspėjo, kad „mūsų ir jų nelogiškumas“ sukelia vis pavojingesnį susiskaldymą, ypač artėjant rinkimams.
„Visa tai yra dėmesio atitraukimo, karo kurstymo politika, kuri pamažu slopina mūsų giliausią užuojautos jausmą. Ypač gilaus susiskaldymo ir baimės laikais įžvelgti kitame žmogiškumą yra gelbėjimosi ratas, galintis mus atitraukti nuo katastrofos“, – kalbėjo V. Turkas.