V.Zalužnas žodžių kišenėje neieško: V.Putinui žada Hitlerio likimą

Straipsnyje, skirtame nacių koncentracijos stovyklų Aušvico-Birkenau kalinių išlaisvinimo 80-osioms metinėms paminėti V.Zalužnas priminė garsios vokiečių ir amerikiečių politikos teoretikės, istorikės Hannah Arendt, tyrinėjusios totalitarizmo ištakas, žodžius.

Anot jos, Stalino ir Hitlerio sukurtos valdžios struktūros reiškė „visiškai naują valdymo formą“, kuri, H.Arendt vertinimu, ateityje greičiausiai pasikartos įvairiomis kitomis formomis. Ji taip pat perspėjo, kad „visose ideologijose yra totalitarinių elementų“.

„Jos žodžiai buvo pranašiški. Praėjus lygiai 67 metams po to, kai Hitleris tapo Vokietijos reicho kancleriu, 2000 m. gegužės 7 d. V.Putinas tapo Rusijos prezidentu“, – nubrėžė paralelę buvęs Ukrainos pajėgų vadas.

V. Zalužnas

Pasak generolo, diktatoriški režimai negali sau leisti daryti lemtingų klaidų.

„Ten, kur viską sprendžia vienas žmogus, nėra vietos kitoms mintims. Štai kodėl Adolfui Hitleriui sprendimas pulti SSRS vėliau taps lemtingas. Vladimiro Putino sprendimas pulti Ukrainą 2022 m. taip pat taps lemtingas dėl mūsų neįtikėtinų pastangų“, – rašė buvęs Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.

Nors ir užima ambasadoriaus pareigas Jungtinėje Karalystėje, V.Zalužnas nevyniojo žodžių į vatą ir V.Putiną išvadino „paranojišku, psichiškai nesveiku fiureriu“. Anot jo, Rusijos prezidento pradėtas karas „turi visas galimybes užimti vietą ant baisiausių žmonijos istorijos įvykių pjedestalo“.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad V.Putino veiksmai Sakartvele 2008-aisiais skausmingai priminė 1938 m. Hitlerio įvykdytą Sudetų krašto aneksiją.

„Europos ir Amerikos lyderiai pasinėrė į daugybę kitų pasaulinių ir vidaus problemų, neskirdami tam daug dėmesio, tikėdamiesi, kad tuo viskas ir baigsis. O tai, žinoma, tapo paskata tolesnėms „rusų žemių rinkėjo“ ir „SSRS atkūrėjo“ V.Putino aneksijoms“, – pastebėjo V.Zalužnas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas / „AFP“/„Scanpix“

Generolas taip pat atkreipė dėmesį, kad V.Putinas, kaip ir A.Hitleris, ilgai rengė šalį karui, šalindamas oponentus ir kurdamas galingą propagandos mašiną: „Būtent propaganda tampa pagrindiniu jų atramos tašku ir nuolatinių karų pateisinimu. 1938 m. Vokietija įsiveržė į Austriją, vadindama tai „susivienijimu“. Kaip ir Kryme, ten buvo surengtas pseudoreferendumas, kad būtų įteisintas anšliusas.“

„Šis karas jau kitoks“

Pasak V.Zalužno, Ukrainoje vykstantis užsitęsęs karas dar toli gražu nesibaigė, todėl jis paragino visą demokratinį pasaulį suvienyti pastangas nugalėti „kanibalų diktatorių“ ir nebijoti V.Putino „raudonųjų linijų“.

„Rusijos režimas yra geriau prisitaikęs prie karo nei civilizuotos šalys – jis gali mobilizuoti milijonus žmonių karo užduotims, pradedant tranšėjų kasimu ir baigiant sviedinių ir dronų gamyba, o diktatūroje piliečiai bijo vengti mobilizacijos“, – aiškino generolas.

Jo nuomone, ukrainiečiai, remiami sąjungininkų, įvaldė naujausias karines technologijas, „kurios jau dabar tampa lemiamos ir ateityje pakeis pasaulinį saugumą“.

„Kovoje su šiuo diktatoriumi mums reikia ne tik išgyventi, bet ir įgyvendinti naują strategiją, kurios tikslas – ne tik kontroliuoti padėtį mūšio lauke, bet ir suformuoti šalies atsparumo sistemą bei pereiti prie naujų technologinių sprendimų. Šis karas jau kitoks. Todėl ne tik ištvermė, bet ryžtingas ir savalaikis atsakas į naujus iššūkius bus mūsų pergalės raktas“, – apibendrino V.Zalužnas.

Karas Ukrainoje / Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas/ „Telegram“

Pirmadienį į Lenkiją pagerbti Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos aukų atminimo atvykęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Holokausto nusikaltimas, nusinešęs 6 mln. žydų gyvybių, neturėtų pasikartoti.

„Tačiau pamažu, deja, Holokausto atminimas silpnėja. O blogis, bandantis sunaikinti ištisų tautų gyvenimus, pasaulyje vis dar išlieka“, – rašė jis savo „Telegram“ kanale.