Naujausioje JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) ataskaitoje teigiama, kad Rusijos informacinės erdvės reakcija į Ukrainos vyriausiojo vado generolo interviu ir esė apie dabartinę operatyvinę aplinką Ukrainoje buvo palyginti nuosaiki.
Tačiau, pasak Rusijos valstybinės naujienų agentūros „TASS“, Kremlius nesutinka su Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado žodžiais, kad karas pasiekė aklavietę.
-
JAV vyriausybės nariai ragina Kongresą patvirtinti pagalbą Ukrainai ir Izraeliui
-
Rusai numetė dvi aviacines bombas ant vaikų darželio Chersono srityje – pastatas stipriai apgadintas
-
Ukrainos oro gynyba naktį numušė 18 iš 20 Rusijos paleistų dronų
-
Donecko srityje sunaikinta didžiulė rusų karinės technikos kolona
-
Ukraina: Rusijos atakos aplink Avdijivką silpnėja
-
Kyjivas „Nestle“ dėl tęsiamos veiklos Rusijoje įtraukė į karo rėmėjų sąrašą
-
Ukrainos oro pajėgos: per naktį sunaikinti 24 rusų paleisti dronai ir viena raketa
-
JAV respublikonai priėmė pagalbos paketą, į kurį įtrauktos tik lėšos Izraeliui
„Ne, jis nepasiekė aklavietės. Rusija nuosekliai tęsia „specialiąją karinę operaciją“. Visi iškelti tikslai turi būti pasiekti. Kyjivo režimui jau seniai reikėjo suprasti, kad net kalbėti apie kokias nors Kyjivo režimo pergalės mūšio lauke perspektyvas yra absurdiška. Ir kuo greičiau Kyjivo režimas pats tai supras, tuo greičiau atsivers tam tikros perspektyvos“, – nepritarimą išreiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Tuo tarpu Baltųjų rūmų Nacionalinio saugumo tarybos koordinatorius Johnas Kirby Ukrainos kariuomenės vado straipsnį žurnale „The Economist“ laiko vienu iš svarbių argumentų, patvirtinančių, kad Ukrainai būtina skubiai teikti tolesnę paramą, pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Manau, tai pabrėžia, kaip svarbu, kad mes ir toliau remtume Ukrainą. Mūsų teikiamos paramos Ukrainai kontekstas evoliucionuoja ir jau evoliucionavo, kaip evoliucionavo ir pats karas. Ir įtariu, kad šis procesas tęsis“, – spaudos konferencijoje sakė J.Kirby.
J.Kirby taip pat pažymėjo, kad karo eigoje keičiasi šalių poreikiai, taip pat ir dėl ginklų sistemų, kurias partneriai teikia Ukrainai.
Jis pabrėžė, kad patenkinti dabartinius poreikius būtų itin lengva, jei Kongresas patenkintų prezidento Joe Bideno prašymą dėl papildomo finansavimo, įskaitant paramą Ukrainai.
Tyla iš Kyjivo
Ukrainos prezidentas V.Zelenskis savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pareiškė, kad Rusija pamažu traukiasi į rytinius Juodosios jūros vandenis, tačiau niekaip nereagavo į didžiulį rezonansą Ukrainoje, Vakaruose ir net Rusijoje sukėlusį V.Zalužno straipsnį bei interviu.
Nesėkmes laiko savo klaida
Minėtame straipsnyje ir interviu V.Zalužnas pareiškė, kad kontrpuolime greičiausiai nebus jokio gilaus ir gražaus proveržio, nes padėtis fronto linijose „pateko į aklavietę“.
Jis įspėjo, kad šiuo metu vykstančiam Ukrainos puolimui gresia pavojus peraugti į užsitęsusį pozicinį karą, kuris gali tęstis ne vienerius metus.
„Kaip ir Pirmajame pasauliniame kare, pasiekėme tokį technologijų lygį, kuris mus įstumia į aklavietę“, – pridūrė jis.
Generolo V.Zalužno perspektyva niūri, nes, jo nuomone, norint pakeisti situaciją, reikia reikšmingo technologinio proveržio, o greitos ar esminės pažangos jis nenumato.
Negana to, jis pridūrė, kad nepavyks sustabdyti Rusijos vien privertus jos karius nukraujuoti. V.Zalužno teigimu, buvo klaida manyti, kad galima sulaikyti Rusiją, pridarant jai gyvybinės jėgos nuostolių.
„Tai buvo mano klaida. Rusija neteko mažiausiai 150 000 karių. Bet kurioje kitoje šalyje tokios aukos būtų sustabdžiusios karą“, – teigė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas.
Toliau jis darė prielaidą, kad Rusijoje gyvybė turi kitokią vertę ir kad Vladimiras Putinas taiko strategijas, primenančias Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metu matytą kovos taktiką.
V.Zalužnas taip pat nurodė, kad Ukrainos ginkluotųjų pajėgų puolimo planuose iš pradžių buvo numatytas spartus 30 kilometrų per dieną judėjimas į priekį, siekiant įveikti Rusijos gynybines linijas.
„Jei remtumėtės NATO vadovėliais ir mūsų pirminiais skaičiavimais, mums turėjo prireikti vos keturių mėnesių, kad pasiektume Krymą, įsitrauktume į mūšį, pasitrauktume iš Krymo, vėl įžengtume į regioną ir iš jo išvažiuotume“, – vyriausiąjį vadą citavo „The Economist“.
Tačiau, kaip rašė „The Economist“, Vakarų technologijomis aprūpinta Ukrainos kariuomenė atsidūrė minų laukuose, o vietoj to susiduria su Rusijos artilerijos ir dronų atakų antpuoliu.
„Iš pradžių maniau, kad kažkas negerai su mūsų vadais, todėl kai kuriuos iš jų pakeičiau. Tada pagalvojau, kad galbūt mūsų kariai netinkami, todėl kai kuriose brigadose perkėliau karius“, – pasakojo generolas. Tačiau tai iš esmės nieko nepakeitė.
V.Zalužnas tvirtino supratęs, kad Ukrainos ir Rusijos kariniai veiksmai atliepia Pirmojo pasaulinio karo scenarijus. Jo teigimu, technologijų išsivystymo lygis įklampino ir ukrainiečius, ir rusus.
„Paprasčiausiai mes matome viską, ką daro priešai, o jie mato viską, ką darome mes. Kad galėtume išeiti iš šios aklavietės, mums reikia kažko naujo, pavyzdžiui, šaunamojo ginklo miltelių, kuriuos išrado kinai ir kuriuos vis dar naudojame vieni kitiems žudyti“, – pridūrė jis.
Jo vertinimu, Ukrainos kariuomenei labai reikia pažangių dronų technologijų, elektroninės kovos pajėgumų ir įrangos, skirtos minoms nukenksminti, įskaitant naujoviškų robotizuotų sprendimų integravimą.
„Svarbu suprasti, kad šio karo negalima laimėti su praėjusios kartos ginklais ir pasenusiais metodais, – tvirtino V.Zalužnas. – Jie neišvengiamai nuves į vėlavimą ir dėl to į pralaimėjimą“.
Tačiau jis pažymėjo, kad nėra požymių, jog šiose srityse netrukus įvyks technologinis proveržis.
Ateities karas bus dar brangesnis
Karybos ekspertas Egidijus Papečkys taip pat pakomentavo žurnale „The Economist“ publikuotą Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vado V.Zalužno straipsnį.
Jis pažymėjo, kad straipsnyje daug kas parašyta teisingai, bet...Apie tai karybos ekspertas nusprendė kol kas patylėti ir labiau susitelkti į karinius aspektus.
„Kadangi karyba domiuosi gerokai seniau, nei dauguma kitų apžvelgiančių karą Ukrainoje, didelių „nustebimų“ ir „atradimų“ čia nemačiau“, – rašė E.Papečkys.
Įraše jis apžvelgė bepiločių orlaivių bandymų ir jų naudojimo karo veiksmuose istoriją, subtilybes ir pažymėjo, kad kare Ukrainoje naudojamos technologijos „atsirado prieš 30-40 metų“.
„Kai kurios iš jų daugiau mažiau sudalyvavo karuose ir konfliktuose, bet buvo „pastebėtos“ tik Ukrainoje“, – pridūrė karybos ekspertas.
Jo teigimu, Ukrainoje vis dar naudojami ir įprasti, XX a. ištobulinti ginklai, o karą tikimasi laimėti išsekinus priešininką.
„Iš esmės taip baigiasi visi karai, taip jie baigsis ir ateityje“, – aiškino E.Papečkys.
Per paskutinius 10 metų savo straipsniuose, įrašuose bei paskaitose teigiau, kad būsimas karas bus labai brangus, o Ukrainos atvejis tai parodė, pabrėžė karybos žinovas.
„Ateities karas bus dar brangesnis, todėl karių ir kovos mašinų ir toliau mažės. Tol, kol technologijos santykinai atpigs, ir bus galima pagaminti daugiau robotizuotų ginklų, valdomų dirbtinio intelekto.
Kažkada gentys eidavo kariauti visuotinai, paskui atsirado kariai-profesionalai, šiuos pakeitė visuotinis šaukimas, o dabar ateina specializuotų karių ir robotų karta“, – rašė E.Papečkys.
