„Deja, reikia (ruošis naujam karinės konfrontacijos paaštrėjimui). Ir tokios informacijos, galima pasakyti, turi atitinkamos Ukrainos struktūros.
Mes savo darbe taip pat naudojamės jų informacija ir perduodame ją mūsų partneriams“, – sakė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas I.Žovkva interviu naujienų svetainei "„LB.ua“, paskelbtame penktadienį ryte.
Pasak jo, nuo padėties prie Ukrainos sienų paaštrėjimo V.Zelenskis jau kalbėjosi telefonu su JAV prezidentu Jeo Bidenu, Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu, Kanados premjeru Justinu Trudeau.
I.Žovkva pabrėžė, kad V.Zelenskis iš didžiųjų Vakarų valstybių vadovų sulaukė aiškių paramos signalų.
Be to, anot jo, per pokalbį telefonu su J.Bidenu prezidentas išdėstė jam savo požiūrį, kaip JAV galėtų padėti Ukrainai dėl susiklosčiusios padėties pasienyje su Rusija.
„Buvo gautas patikinimas, kad Jungtinės Valstijos nepaliks Ukrainos vienos.
Ir svarbiausia čia ne tai, kad tai susiję su saugumo padėties paaštrėjimu Donbase ir prie mūsų sienų, bet faktas, kad sulaukėme vienintelio atsakymo, kurį ir turėjome gauti iš mūsų strateginio partnerio: JAV niekam neleis nebaudžiamai imtis naujų agresyvių veiksmų mūsų regione. Tai ir yra pagrindinė dviejų lyderių pokalbio žinia“, – sakė I.Žovkva.
Po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos kilęs konfliktas atslūgo pernai, įsigaliojus naujam paliaubų susitarimui.
Tačiau susirėmimai, kuriuose daugiausia buvo naudojama artilerija ir minosvaidžiai, nuo metų pradžios vėl įsibėgėjo, abiem šalims dėl konflikto aštrėjimo kaltinant vienai kitą.
Vyrauja nuomonė, kad Rusija teikia separatistams politinę ir karinę paramą, tačiau Maskva tai neigia.
Praėjusią savaitę Ukraina apkaltino Rusiją telkiant tūkstantinę kariuomenę prie jos šiaurinių ir rytinių sienų bei Krymo pusiasalyje.
Nuo 2015 metų vykusiomis Prancūzijos ir Vokietijos tarpininkautomis taikos derybomis susirėmimų nutraukti nepavyko.
Santykiams su Ukraina ir prorusiškiems separatistais Kremliaus paskirtas pareigūnas Dmitrijus Kozakas ketvirtadienį sakė, kad taikos derybos turi atsinaujinti balandžio 19 dieną.
Jis perspėjo, kad konflikto paaštrėjimas būtų „Ukrainos pabaigos pradžia“, palygindamas Ukrainos laukiantį scenarijų ne su „šūviu į koją, o į galvą“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova penktadienį pareiškė, kad Maskva įžvelgia padėties Donbase aštrėjimą.
„Deja, padėtis ten išlieka sudėtinga ir turi tendenciją aštrėti“, – ji sakė per spaudos konferenciją.
Pasak M.Zacharovos, priežastis yra „karingos nuotaikos Kijeve, vis dar gyvenančiame iliuzijomis dėl galimybės konfliktą šalies pietryčiuose išspręsti jėga“.
Kijevo sąjungininkai Vakaruose pareiškė virtinę pareiškimų, perspėjančių Rusiją nesiimti tolesnių veiksmų ir reikalaujančių pasiaiškinimo dėl jos kariuomenės telkimo.
Kremlius nepaneigė informacijos apie karinių pajėgų judėjimą, tačiau patikino, kad Maskva „niekam negrasina“.
Penktadienį Ukrainos pareigūnai bendrame konflikto šalių paliaubų stebėsenos centre pranešė, kad ukrainiečių kariškiai ankstesnę dieną pastebėjo, jog separatistų pajėgos atnaujina senas gynybos pozicijas šalia Donecko oro uosto ir įrenginėja naujas.
Panašūs separatistų inžineriniai darbai taip pat stebėti kitose vietose palei abiejų pusių sąlyčio liniją, sakė Kijevo pareigūnai.
