Prezidentas sulaukė klausimo, kas nutiktų, jei Ukraina negautų finansavimo iš Jungtinių Valstijų, ir ar Kyjivas galėtų toliau kovoti su Rusijos agresija be Amerikos pagalbos.
„Tiesą sakant, nepatarčiau mums visiems eksperimentuoti. Tai yra baisus eksperimentas – atidėti vieną ar kitą pagalbą. Problema ta, kad, deja, ne visi supranta, kad kalbama ne tik apie Ukrainos saugumą. Taip, didžiąja dalimi tai yra Ukrainos žmonių saugumas, bet tai yra Europos žemyno saugumas, ir tai neabejotinai turės įtakos visų žemynų saugumui. Ir tai turi įtakos“, – pabrėžė V.Zelenskis.
Kaip pavyzdį jis priminė Rusijos įvykdytos Juodosios jūros blokados pasekmes daugeliui šalių, kai daugelis šalių liko be duonos, o žemės ūkio produktų kainos šoktelėjo.
Ukrainos vadovas taip pat pažymėjo, kad dėl Rusijos pradėtos plataus masto invazijos iš šalies išvyko 7 mln. žmonių.
„Kas būtų buvę, jei būtume leidę dar labiau įsiskverbti Rusijos Federacijai ir visiškai okupuoti valstybę, kurioje gyvena 40 mln. žmonių? Kas būtų buvę? Dar didesnė migracijos rizika“, – nurodė jis.
V.Zelenskis pripažino, kad be pagalbos Ukraina būtų silpna mūšio lauke.
„Tuomet mes turėsime didelį artilerijos deficitą, labai didelį oro gynybai skirtų raketų deficitą. Tai reiškia, kad negalėsime atremti atakų balistinėmis raketomis. Bus daug nužudytų ir daug sužeistų žmonių.
Tarkime, dėl oro gynybos sistemų, kurios yra labai brangios, šiemet neturėjome jokių elektros energijos tiekimo sutrikimų. O mūsų žmonės turi šilumą ir vandenį ligoninėse, vaikų darželiuose ir mokyklose. Taigi, kas nutiks? Bus didelė krizė.
Dabar vyksta karas, bet didelė krizė ištiks visą Europą. Kodėl? Todėl, kad be Jungtinių Valstijų pagalbos, be Europos Sąjungos pagalbos Ukrainai bus sunku, Ukraina bus silpnesnė, ir tai bus galimybė Rusijai mus užgrobti, – kalbėjo prezidentas. – Kai jie mus užgrobs, patikėkite, tai bus NATO karas su Rusijos Federacija.“
V.Zelenskis pridūrė, jog yra įsitikinęs, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas būtent to ir siekia.
