V.Zelenskis baigia kelionę po Europą apsilankymu ES viršūnių susitikime

Ketvirtadienį Briuselyje 27 Europos Sąjungos lyderiai laukia šio įprastai chaki spalvos drabužiais vilkinčio vyro, tikėdamiesi įtikinti jį, kad blokas tvirtai remia prieš Maskvos invaziją bandančią atsilaikyti Ukrainą, Rusijai, kaip baiminamasi, rengiantis naujam puolimui.

Iš Paryžiaus atskridęs kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, kuris jį apdovanojo Garbės legiono ordino Didžiuoju kryžiumi, V.Zelenskis dar kartą – per pastaruosius metus vaizdo ryšiu tą darė pustuzinį kartų – kreipsis į ES vadovus, kad pasinaudodamas savo charizma ir oratoriniais gebėjimais asmeniškai užtikrintų, jog niekas nepristabdys tvirtos Europos paramos Kyjivui.

„Faktas lieka tas pats: Rusija neturi laimėti šio karo“, – sakė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas.

Ketvirtadienį šis poreikis atrodo ypač aktualus. Vienas JAV analitinis centras pranešė, kad Rusijos pajėgos „susigrąžino iniciatyvą Ukrainoje ir pradėjo kitą didelį puolimą“ šalies rytinėje, daugiausia rusų okupuotoje Luhansko srityje.

„Rusijos šaltiniai plačiai praneša, kad įprastinės Rusijos pajėgos puola Ukrainos gynybines linijas ir daro nedidelę pažangą“, – teigiama naujausioje „Institute for the Study of War“ (ISW) ataskaitoje.

Kyjivas iš ES ir bloko valstybių narių jau sulaukė apie 50 mlrd. eurų paramos. Be to, Briuselis parūpino karinės technikos ir Kremliui įvedė devynis sankcijų paketus.

Po kalbos EP, kur sakė, kad Ukraina ir ES drauge kovoja su Rusija – „antieuropietiškiausia jėga“ pasaulyje, V.Zelenskis dalyvaus darbo posėdyje su 27 ES šalių vadovais.

E.Macrono biuras jau patvirtino, kad blokas „dar kartą pareikš tvirtą europiečių paramą Ukrainai ir Ukrainos žmonėms“.

Artėjant vasario 24-ajai, kai bus minimos Rusijos karo Ukrainoje metinės, ES tariasi dėl naujo sankcijų paketo, kurio vertė apie 10 mlrd. eurų. Be to, nerimastingai laukiant Rusijos pavasarinio puolimo, Ukrainai vis dar reikia daugiau karinės įrangos.

Viena iš temų, kurios bus aptarinėjamos, Briuselyje, yra Ukrainos noras kuo greičiau tapti ES nare.

V.Zelenskis gerai žino, jog blokas kartais itin lėtai priima sprendimus, kai jam pačiam teko veikti žaibiškai, kad išvengtų ankstyvos Rusijos pergalės ir parengtų savo didžiulę valstybę tokiai gynybai, kokią prieš metus mažai kas būtų laikęs įmanoma.

Tačiau iš pradžių dvejojusios ES šalys pagaliau pradėjo didinti savo karinį indėlį.

Vokietija, Danija ir Nyderlandai antradienį paskelbė, kad per ateinančius mėnesius planuoja Ukrainai suteikti bent 100 atnaujintų Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 1“. Apie tai pranešta po to, kai Berlynas praėjusį mėnesį sutiko leisti tiekti Ukrainai moderniuosius „Leopard 2“.

Be susitikimų su aukščiausio rango ES pareigūnais, tokiais kaip susitikimo šeimininkas Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, V.Zelenskis turėtų rasti laiko ir dvišaliams susitikimams su lyderiais dėl didesnės karinės pagalbos, pradedant šaudmenimis ir baigiant naikintuvais, kurių turi atskiros bloko šalys.